Kaip rašo „Vox“, „Threads“, jei apskritai kada nors pasirodys, bus „Close friends“ („artimų draugų“) funkcijos, kurią „Instagram“ praėjusį rudenį pridėjo prie „Stories“, išplėtimas – paprastas papildymas, leidžiantis vartotojams sukurti atskirą savo sekėjų sąrašą, kad galėtų rodyti jiems asmeniškesnio pobūdžio turinį, kurio nenori skelbti visiems. „Instagram“ komentuoti šiuos planus atsisakė.
Kaip rašo „The Verge“ žurnalistas Casey Newtonas, matęs naujausios programėlės nuotraukas, ji labai panaši į dabartinę „Instagram“ tiesioginių žinučių funkciją, išskyrus tai, kad žinutės pasirodo pagrindiniame sraute greta draugų „Stories“, o žalias burbuliukas rodo, kad jie yra prisijungę.
„Threads“ turi kamerą, todėl galima tiesiogiai dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su atrinktąja grupe. Programėlė sukurta taip, kad skatintų automatinį išmaniojo telefono žymenų, pavyzdžiui, buvimo vietos ar baterijos gyvavimo laiko, pasidalijimą.
Visa tai skamba kaip funkcijų, dėl kurių žmonės dažnai sako tebesinaudojantys „Snapchat“, derinys: galimybė stebėti draugus, besinaudojant „Bitmoji“ žemėlapiu, skelbti drąsias, vulgarias ar kitaip dėmesio pritraukiančias nuotraukas mažesnei auditorijai. Be to, žmonės pastaruoju metu išreiškė labai teigiamas reakcijas asmeninių grupinių pokalbių atžvilgiu. Dalijimasis savo buvimo vieta tampa vis dažnesnis dalykas tarp šeimos narių ir draugų grupių, daugiausia dėl „Snapchat“ ir „Apple“ programėlės „Find My Friends“: kai kuriems atrodo labai svarbu, kur yra mums brangūs žmonės.
„Snapchat“ turi apie 190 milijonų aktyvių kasdienių vartotojų, tačiau tai nėra daug, palyginus su 500 milijonų žmonių, kasdien besinaudojančių „Instagram“. Tačiau, kaip pažymi C. Newtonas, „Snapchat“ besinaudojantys žmonės yra linkę šiai programėlei skirti daugiau laiko, daugiausia todėl, kad ją jie suvokia kaip erdvę svarbiems santykiams puoselėti.
„Facebook“ iš esmės visą „Snapchat“ egzistavimo laiką ieško būdų, kuriais galėtų paskatinti jaunuolius apleisti „Snapchat“ ir savo dėmesį skirti „Instagram“ (didelė dalis Z kartos atstovų apskritai niekuomet nebuvo susikūrę „Facebook“ paskyros). Pastaruosius kelerius metus „Facebook“ taip pat bandė atsiriboti nuo viešo skandalo dėl duomenų rinkimo strategijų ir bendro neigiamo požiūrio į dalijimąsi duomenimis socialiniuose tinkluose bei žalingų nuolatinio savo gyvenimo transliavimo didžiulėms auditorijoms pasekmių. „Threads“ būtų geras posūkis privatumo ir asmeniškumo link, patrauklus jaunai auditorijai.
Praėjusį mėnesį „Instagram“ produkto vadovas Robby Steinas dalyvavo „The Verge“ tinklalaidėje „Why’d You Push That Button“, kurią veda Ashley Carman ir Kaitlyn Tiffany. Jis užsiminė apie daugelį minėtų rūpesčių ir aiškino „Close Friends“ funkcijos kilmę.
„Close Friends“ „atsirado tiesiog kalbantis su žmonėmis ir sužinojus iš vartotojų, ką jie norėtų paskelbti savo „Stories“, ir tais atvejais, kai jiems atrodydavo, kad vieno ar kito dalyko neskelbtų, mes aiškinomės, kodėl taip yra“, – pasakojo R. Steinas. „Svarbiausias dalykas, kuris mums paaiškėjo, buvo tas, kad tam tikras turinys būna neskirtas skelbti visiems, ir to tikrai nesinori skelbti „Instagram“, – tęsė jis.
„Instagram“ iš dalies reagavo į reiškinį, vadinamą „Finstagrams“ – antrines paskyras, kurias ėmė kurtis daugiausia jaunesni vartotojai, kad galėtų tiek išlaikyti viešumoje rodyti tinkamą įvaizdį, savotišką nuoseklų „prekės ženklą“ (dažniausiai tinkamą demonstruoti tėvams ar galimiems darbdaviams), tiek turėti ne taip kruopščiai peržiūrimą, autentiškesnę, dažnai keistesniu ar alternatyviu gyvenimo būdu išsiskiriančią paskyrą kitame socialiniame tinkle. Paaugliai, reaguodami į baisybes, kurias galėtų sukelti jų turinys, įsirengė platformą, atitinkančią jų poreikius.
„Close Friends“ funkcija buvo skirta tam, kad dar labiau palengvintų auditorijos susiskaldymą, visą kontrolę perduodant tik į vartotojo rankas. „Galite pridėti žmonių ar juos pašalinti, dalintis turiniu, ir iš tiesų niekas negali paprašyti prisijungti ar būti grupės dalimi. Nėra socialinio spaudimo pridėti ar pašalinti tam tikrus žmones, ir nėra viešos informacijos, kas yra tame sąraše“, – aiškino R. Steinas.
Jis pasakojo, kad vidutinį „Close Friends“ sąrašą sudaro maždaug 20 žmonių, o „Instagram“ pastebėjo, jog šio socialinio tinklo vartotojai yra žymiai labiau linkę atsakyti į „Instagram Story“ įrašus, kai jie pažymėti „Close Friends“ įrašo ženklu. Jo manymu, taip gali būti todėl, kad žinojimas, jog esi tarp riboto skaičiaus žmonių, veikia tarsi kvietimas veikti, įsitraukti ir reaguoti. O šie atsakymai taip pat dažniau paskatina ilgus pokalbius, nei to nedaro. Panašu, kad abi šios įžvalgos yra skirtos pateisinti „Threads“ egizistavimą.
K. Tiffany pastebi, jog dauguma jos pažįstamų žmonių linksta į privačias pokalbių ir memų grupes, kurios gali pasirodyti esančios tarsi galimybė prasiblaškyti ir nusiraminti, ir nerizikuoja viešais pareiškimais, galinčiais pasibaigti sugėdinimu ar tuo, kad apšauks nepažįstami žmonės, arba nutiks dar blogiau – nepažįstami žmonės ims smarkiai žavėtis, o tai reikš nuolatinį spaudimą kurti daugiau turinio. Tai, kad „Facebook“ atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, yra šaunu, jei mėgstate su savo emociniais poreikiais susietus produktus, ir, ko gero, kiek glumina, turint omenyje tai, jog „Facebook“ tiksliai nesugalvojo, kaip savo verslo modelį pritaikyti prie vartotojų emocinių poreikių.