Suvienijo jėgas sprendžiant globalią problemą
„Neapykantos kalbos, radikalėjimo pliūpsniai internete yra akivaizdžiai matomi – apie tai kalbame ne vien mes, mokslininkai ir tyrėjai, žurnalistai taip pat apie tai daug rašo, yra daroma labai daug sistemingų ir aiškių žingsnių“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė VDU viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, žiniasklaidos kritikė dr. Auksė Balčytienė.
Ji pasidalino, kad VDU ir „Delfi“ partnerystės ištakos buvo kitas, mažesnis lietuviškas projektas „Digires“ – jame buvo suvienytos jėgos kartu su regionine žiniasklaida, taip pat ir kitomis institucijomis, mokytojais, bibliotekininkais, taip bandyta pažinti situaciją Lietuvoje.
„Pamatėme, kad regionuose žmonėms išties yra realus poreikis ne tik daugiau žinoti apie tai, kas tyko virtualybėje, bet ir turėti labai gerus įrankius, kaip tiems pavojams pasipriešinti. Tyrimai rodo, kad nors Lietuva, kaip nedidelė šalis, yra gerokai pastiprėjusi ir pažengusi interneto vartojime, žmonių įgūdžiai nėra labai geri, o jų tikėjimas ir viltis, kad jie atpažins dezinformaciją, yra dideli. Taigi, ištaka yra tokia, kad reikia naujų gerų įrankių, kuriuos gali pasiūlyti žurnalistai, mokslininkai ir tyrėjai“, – sakė dr. A. Balčytienė.
„Bet, vėlgi, Lietuva yra nedidelė šalis – reikia kooperuotis ir telktis su kitomis valstybėmis, nes problemos išties yra identiškos. Neapykanta neturi ribų, neturi geografinių sienų – mes ją galbūt galime sutramdyti, suvaldyti su kažkokia tradicine, įprasta, tarkime, moralizavimo praktika savo kieme, bet kai visa tai persikelia į internetą, tai plinta daug greičiau, daug plačiau ir daug kenksmingiau, todėl reikia pasitelkti ir įvairius partnerius tiek Lietuvoje, tiek tuo pačiu ieškoti gerų pavyzdžių ir praktikų iš kitų valstybių“, – kalbėjo ji.
Pasak dr. A. Balčytienės, „Diacomet“ projekto idėja yra tokia, kad šią problemą bus siekiama spręsti diskusijų, svarstymų ir etiško susitelkimo pastangomis: „Tą padaryti nėra lengva, bet mokslininkų ir žiniasklaidos uždavinys toks ir bus“.
Svarbu visiems, aktyviai veikiantiems internete
VDU viešosios komunikacijos katedros vedėja profesorė Kristina Jūraitė aiškino, kad kadangi problematika yra labai kompleksiška, ji neapsiriboja kokia nors viena ar keliomis visuomenės grupėmis – tai svarbu labai įvairiems žmonėms.
„Visų pirma žvelgiame į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, arba tas, kurios yra aktyviausios skaitmeninėje erdvėje, viešojoje erdvėje, ypatingai jaunimas, vaikai, šiuolaikiniai skaitmeninio pasaulio čiabuviai, kurie turbūt jau nuo savo vaikystės, pirmųjų patirčių, pirmųjų žingsnių gyvena virtualybėje. Bet lygiai taip pat ir visi kiti, kurie aktyviai komunikuoja, aktyviai dalyvauja skaitmeninėje erdvėje, diskusijose, seka informaciją, dalinasi informacija, yra paveikiami įvairiais būdais“, – kalbėjo ji.
„Čia irgi turbūt reikia pripažinti, kad mus labai dažnai užvaldo emocijos. Mūsų vienas iš tikslų yra galvoti apie būdus, kaip jas suvaldyti, kaip kurti dialogą, kaip kurti susikalbėjimą vietoje konfrontacijų, konfliktų, tos pačios neapykantos, kuri yra dažnai palaikoma to virtualaus santykio, kada mes nematome realaus žmogaus už ekrano ir leidžiame sau daug daugiau. Ieškosime ir aiškinsimės, kur yra tas balansas tarp galimybės laisvai reikšti savo mintis ir atsakomybės, iki kokių ribų aš tą sau leidžiu daryti“, – pasakojo K. Jūraitė.
„Tikslai ir siekiai labai ambicingi – norime apžvelgti įvairias grupes, kurios aktyviausiai reiškiasi socialiniuose tinkluose, socialinėse medijose, ir padėti jiems surasti būdus pirmiausia kurti dialogą, susikalbėjimą, apsvarstyti etiškos komunikacijos principus ir priemones, kurios padėtų tą etiką kurti, ją atrasti. Mes turime ieškoti skaitmeninės etikos – gyvename jau skaitmeninėje visuomenėje, kuri dar neturi aiškių svertų. Tad jų ieškosime“, – sakė K. Jūraitė.
Stiprinti demokratiją – vienas iš „Delfi“ strateginių tikslų
Naujienų portalas „Delfi“ bus vienintelis projekto „Diacomet“ komunikacijos partneris Lietuvoje. „Delfi“ inovacijų ir partnerysčių komandos vadovė Ieva Ivanauskaitė kalbėjo, kad dalyvavimas šiame projekte portalui – itin svarbus, nes tuo pačiu padeda siekti vieno iš strateginių tikslų, tai yra, stiprinti demokratiją.
„Pasitikėjimas žiniasklaida ne tik Lietuvoje, bet globaliai, per pastaruosius kelerius metus yra labai stipriai smukęs. „Vilmorus“ apklausų duomenimis, bent pastaruosius porą mėnesių Lietuvoje jis smunka nuolat ir šiuo metu nepasitikinčių žiniasklaida yra daugiau negu ja pasitikinčių. Tačiau turint omenyje faktą, kad Lietuva yra net septinta pasaulyje pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, šitas paradoksalus faktas labai nedžiugina“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, siekiant stiprinti demokratiją, mažinti neapykantos ir dezinformacijos plitimą internete yra itin svarbu.
„Todėl „Delfi“ imsis praktinių žingsnių, pasidalins savo gerosiomis komunikacinėmis praktikomis kaip žiniasklaidos priemonė. Taip pat paraleliai mes padėsime projekto partneriams įgyvendinti ir praktinius sprendimus, kursime diskusijų forumą, kuris turės šiuolaikinę patrauklią formą, kur projektu besidomintys asmenys, socialinės grupės, mokslininkai galės diskutuoti ir tikimės, darys tai etiškai. Taip pat turėsime žaidimą, kuris bus grįstas etinių dilemų pasirinkimais ir, manome, pritrauks daug dėmesio ir bus sėkmingas“, – sakė I. Ivanauskaitė.
Kvies išmėginti etinių dilemų žaidimą
I. Ivanauskaitė atskleidė, kad šiuo metu dar baigiamo kurti žaidimo pirminę stalo žaidimo versiją jau yra sukūrę Tartu universiteto mokslininkai – projekto partneriams ir patiems teko ją išmėginti.
„Žaidimo principas yra toks, kad pasiskirsčius į kelių žmonių grupes, joms duodamas situacijos aprašas, kur reikia padaryti kažkokį pasirinkimą, kuris visais atvejais yra susijęs su etine dilema. Kada atsiranda etinė dilema? Tada, kai nėra akivaizdžios išeities iš situacijos ir reikia daryti kažkokį kompromisą. O kai yra kompromisas, kažkas, vadinasi, nukenčia. Tad principas yra toks, kad kiekvienas grupelėje atskirai sau pasirenka tinkamiausią sprendimą iš keturių išvardintų ir tada visi garsiai pasako savo pasirinkimus, kurie dažniausiai skiriasi, tada vyksta diskusija ir visi grupelėje turi, nepriklausomai nuo to, ką pasirinko, prieiti prie vieno sprendimo iš tų keturių išvardintų konsensuso principu. Ne balsavimu, o visi turi išdiskutuoti ir po diskusijos vienbalsiai nutarti, priimti sprendimą išklausę vieni kitų nuomonių. Jie turi nuspręsti, kad nors gal mano asmeniškas pasirinkimas ir būtų buvęs kitoks, bet, padiskutavus su grupe, aš visgi pritariu bendrai nuomonei, kad visi turėtume rinktis ne A variantą, o, tarkime, C“, – aiškino ji.
„Kai mes patys žaidėme šį žaidimą gyvai, jis parodė, kad jei tu su savo nuomone ir savo patirtimi vienas tarpsti savo galvoje, nebūtinai tavo sprendimas bus pamatuotas ir pasvertas bendrame visuomenės kontekste. O kai tu išgirsti daugiau nuomonių su daugiau patirčių, tu tam tikra prasme tampi labiau empatiškas, tau taip lengviau rasti sprendimus, sutarti dėl sprendimų, kurie yra priimtini kitiems. Tad mes tokį žaidimą tam tikra forma perkelsime į internetą ir leisime išbandyti visiems“, – pasakojo I. Ivanauskaitė.
Taip pat ruošiamasi organizuoti modernaus formato diskusijų forumą, kuriuo siekiama parodyti, kad įmanoma diskutuoti etiškai ir dalintis nuomonėmis gerbiant vienam kitą.
„Ne taip, kaip feisbuke dabar pas mus vyksta, kur priešingas nuomones turintys žmonės pila vieni ant kitų purvą, be kažkokio bandymo diskutuoti iš esmės“, – pastebėjo I. Ivanauskaitė.
Pasak jos, šiuo projektu „Delfi“ taip pat prisidės prie savo ESG strategijos įgyvendinimo, kurios vienas iš tikslų yra pasitikėjimo žiniasklaida stiprinimas.
„Mes norime prisidėti prie demokratijos stiprinimo visuomenėje, per tokius projektus ir ieškome, kokie yra geriausi būdai, kaip tai galime padaryti. Džiaugiamės būdami vieninteliai žiniasklaidos partneriai, kurie gavo galimybę įkišti nosį į projektą, kuriame dirba mokslininkai iš visos Europos – viliamės, kad taip pat galėsime prisidėti prie visuomenei svarbių tikslų savo svariu indėliu“, – sakė I. Ivanauskaitė.
