Tradicinių šventimo sprendimų reikia vis mažiau

Renginių erdvių paieškos platformos „Placer.lt“ vadovės ir įkūrėjos Linos Nosevič teigimu, įmonių pageidavimų tendencijos ir statistika rodo, kad vis dažniau norima individualizuotos veiklos ir patyriminių renginių su kultūriniu akcentu.

„Įmonių šventės įgauna vis įdomesnes formas. Pavyzdžiui, pasirenkamos meno degustacijos ar specialiai įmonei skirti koncertai, kokius gali pasiūlyti, tarkime, Aleksandros Žvirblytės ir Petro Vyšniausko duetas. Jie sėkmingai sujungia įvairius muzikos stilius į vieną lydinį ir siūlo įvairių koncepcijų renginius“, – vardijo L. Nosevič.

Jos teigimu, populiarėja ir itin unikalios veiklos, pavyzdžiui, repo sesija. Jos metu, kaip priemonę pasitelkę repo kūrimą, dalyviai stiprina komandinio darbo, komunikacijos įgūdžius ir tarpusavio ryšius. Kartu atliekamos kūrybinės veiklos padeda ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius, įtaigiai komunikuoti idėjas.

Keičiasi ne tik pageidaujamų renginių pobūdis, bet ir keliami kitokie reikalavimai renginių erdvėms. Ypač juntamas tradicinių lokacijų poreikio sumažėjimas. „Placer.lt“ duomenimis, dauguma įmonių, organizuodamos kalėdinį renginį, nebesiteirauja viešbučio konferencijų salės ar restorano, ieškoma vietos, turinčios istoriją, galinčios pasiūlyti unikalią temą ar kokybę.

„Tarp tokių pavyzdžių galima paminėti „AP galeriją“, įsikūrusią Jono Meko skersvėjyje, taip pat „Taurakalnio“ erdves, esančias Valdovų rūmuose. Be to, populiarėja atokesnės, nuošaliau nuo miesto esančios aukštos klasės erdvės, tokios kaip poilsio ir pramogų kompleksas „Green Town“, – dėstė L. Nosevič.

„Placer.lt“ įkūrėjos teigimu, įmonės mielai renkasi ir Vilniaus senamiestyje esančias naujas renginių erdves, įsikūrusias originaliuose istorinių pastatų rūsiuose ir gebančias suderinti šiuolaikiškumą su tradicijomis.

„Mano mėgstamas tokios išskirtinės vietos pavyzdys – „Senators & Company“ patalpos, esančios pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje. Jos tiesiog alsuoja autentika ir paveldu. Vien ko vertas ten esantis unikalus rūsys su skliautinėmis lubomis“, – pasakojo L. Nosevič.

Jos teigimu, įmonės kaip neįprastą erdvę atrado ir kino teatrus. Pavyzdžiui, „Apollo Kino" salėse būna organizuojami įvairiausio tipo renginiai, privatūs seansai, įmonių kalėdiniai vakarėliai, seminarai ir mokymai. Specialų filmų pasirinkimą šventei galintis pasiūlyti kino teatras erdvę sėkmingai adaptuoja pageidaujamai progai ir atmosferai.

„Gimsta ir nauja muzikos salonų niša. Muzikos magijos klubas ar salonas „32 kėdės“ kviečia šventinį vakarą praleisti apsuptiems geros muzikos, gurkšnojant taurę vyno ar mėgaujantis kokybiškos kavos puodeliu. Tokios erdvės nepasiekiamos atsitiktiniams lankytojams, tad sukuriama intymumo, išskirtinumo ir įtraukumo atmosfera“, – pasakoja L. Nosevič.

Maisto, vietos ir veiklos sinergija

Renginių rinkos dalyvių teigimu, pastebimi ir pokyčiai, susiję su įmonių vakarėliams pasirenkamu maistu. Pastebimas kokybiško, subtilaus meniu poreikio augimas, pasireiškiantis vis dažnesniu veganiško, vegetariško ar maisto, neturinčio tam tikrų alergenų, užsakymu. Taip pat mažėja ir stiprių alkoholinių gėrimų paklausa, kas puikiai iliustruoja kintantį įmonės vakarėlio paveikslą.
Maitinimo paslaugas įvairaus dydžio renginiams teikiančios bendrovės „Taurakalnis“ rinkodaros direktorė Monika Čereškaitė tvirtina, kad pastaruoju metu juntamas „ko nors daugiau“ poreikis. Klientai nebeapsiriboja vien tik skania vakariene – trokštama išskirtinių ir įsimenančių potyrių.

„Pastebėjome, kad žmonės tikisi interaktyvių dalykų, jie nori patirti ar sužinoti ką nors naujo. Tam, aišku, pasitarnauja mūsų organizuojamos ekskursijos Valdovų rūmuose, kurių metu pristatome XIV–XVI a. virtuvės ypatumus, pasirenkamus produktus, iš kurių ir stengiamės gaminti teminę vakarienę. Taip nukeliame klientus į istorinį laikotarpį, kuriuo alsuoja autentiškos pastato sienos“, – sako M. Čereškaitė.

Kalbėdama apie gastronominę renginio pusę „Placer.lt“ vadovė L. Nosevič taip pat pastebėjo, kad auga susidomėjimas išskirtiniais potyriais, restoranais, pasižyminčiais unikaliu valgiaraščiu ir aukštos kokybės aptarnavimu.

„Norima rafinuotą potyrį galinčių pasiūlyti restoranų, tokių kaip „Taste Boutique“, kur siūlomos degustacinės vakarienės, atliepiančios įvairų skonį ir skirtingas finansines galimybes. Arba dairomasi tokių vietų, kur siūloma kažkas neįprasto, kaip „AeroGastro“ kulinarijos studijoje, kuri kviečia naujai išgyventi vakarienės patirtį, ištrinant ribą tarp restorano erdvės ir virtuvės. Ten svečiai turi progą susipažinti su kulinarinėmis paslaptimis, iš arti pamatyti įprastai uždarą virtuvės gyvenimą, gaminti petys petin su profesionaliais šefais“, – pasakojo L. Nosevič.

Ji taip pat pastebėjo, kad įmonių vakarėlių metu gana dažnai organizuojami protmūšiai apie maistą, teikiant maitinimo paslaugas, degustaciją, reprezentuojant maisto istoriją.

„Išskirtines kulinarines patirtis siūlantis restoranas „Verkiai“ tokio protmūšio nugalėtoją, pademonstravusį puikias gastronomines žinias, išmoko kardu atidaryti šampano butelį“, – išskirtines galimybes nurodo L. Nosevič.

Gero renginio formulė

Didelės maisto tiekimo renginiams patirties sukaupusios „Taurakalnio“ bendrovės, kuri rūpinosi ir Lietuvoje vasarą viešėjusio JAV prezidento Joe Bideno maistu, atstovė M. Čereškaitė akcentuoja, kad sėkmingos šventės turi kelis esminius bruožus.

„Pirmiausia tai kokybinis parametras – pateikimas ir preciziškumas. Jie yra kertiniai komponentai. Šalia jų žengia dizainas ir dekoras. Manau, šiandien tarp estetikos ir kokybės galima dėti lygybės ženklą“, – sėkmingo renginio receptu dalijosi „Taurakalnio“ rinkodaros direktorė M. Čereškaitė.

Savo ruožtu Audra Savickienė, renginių organizavimo įmonės „Incentivus“ įkūrėja, tvirtina: „Kuo sveikesnė atmosfera įmonės viduje, tuo sėkmingesnis bus renginys, nes tai – visos komandos darbas.“

Jos teigimu, tikslingai ir prasmingai suplanuotas renginys yra puiki investicija, galinti komunikuoti įmonės vertybes, puoselėti organizacijos vidaus kultūrą bei didinti jos žinomumą.

Tiesa, renginių prodiuserė akcentuoja ir sunkumus, kylančius įmonėms, siekiančioms suburti savo kolektyvą į renginį.

„Esminiai kliuviniai yra du. Pirmiausia įmonės tampa vis globalesnės: darbuotojai vis dažniau nebūna susikoncentravę viename mieste, dalis jų gali būti Vilniuje, Kaune, Palangoje ar Rygoje, tad suburti juos visus į vieną erdvę gali būti ir neįmanoma. Antroji priežastis – darbuotojai kartais apskritai nejaučia bendros šventės poreikio. Jiems nereikia kalėdinių renginių, korporatyvinių susitikimų“, – „Incentivus“ įkūrėja.

Vis dėlto, jos manymu, įmonės kalėdinio susitikimo, nors ir minimalaus, dažniausiai vis dėlto nori, net keičiantis tendencijoms ir madoms.

„Bendrovėms ir organizacijoms svarbu į vidų įsileisti šventinį kvapą, atmosferą, kad ir kartu papietaujant ar suvalgant kalėdinį desertą. Žinoma, šiek tiek kinta didelių kalėdinių švenčių poreikis, bet tai priklauso nuo vidinės politikos, tradicijų. Didelės korporacijos organizuoja standartinius renginius metai iš metų, nes jose labai daug darbuotojų ir kiekvienam individualaus dėmesio neparodysi. Mažesnės įmonės, startuoliai, yra linkę ieškoti inovatyvesnių renginių formų ar sprendimų. Tokiais atvejais svarbu, kad iniciatyvūs darbuotojai jungtųsi prie renginio koncepcijos kūrimo“, – sako A. Savickienė.

Ji pabrėžia, kad sėkminga įmonės renginio idėja gimsta įmonės viduje, kai renginys nėra pritempinėjamas prie organizatorių pateiktos temos.

Gruodis – nebe vienintelis kalėdinis mėnuo

„Placer.lt“ vadovė L. Nosevič taip pat išskyrė ir kylančią naują Kalėdų šventimo su kolegomis pavėlinimo tendenciją, kai įmonės vakarėlius nukelia į sausio ar net vasario mėnesį. Taip pasielgti įmones, anot jos, skatina kelios priežastys.

„Po karantino rinka atsistatė stebėtinai greitai ir pasiekė ikipandeminį lygį. Šiais metais gyvi renginiai įgauna 2019 metų pagreitį. Todėl klientams vis patrauklesni ima atrodyti sausio ir vasario mėnesiai; į šiuos mėnesius dairomasi dėl žemesnio kainų lygio, mažesnio erdvių užimtumo ir geresnio atlikėjų bei pramogų prieinamumo“, – aiškino L. Nosevič.

Anot jos, toks rinkos persiskirstymas leidžia išlyginti srautus, sumažinti renginių koncentraciją, kuri paprastai susidarydavo išskirtinai per vieną mėnesį. Taip didėja galimybės gauti norimą erdvę ar atlikėją, kuriems gruodis įprastai būna pats intensyviausias ir labiausiai varginantis per visus metus.