Valstybinio patentų biuro (VPB) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) organizuoto renginio atidarymo kalboje LR teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė švietimo apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą svarbą skaitmeninio amžiaus laikais. „Jaunimas ir vaikai yra karta, kuri labai aktyvi skaitmeninėje erdvėje ir kuri labai priklauso nuo to, kaip mes paaiškinsime jiems, kas yra turinys“, – apie intelektinės nuosavybės apsaugos iššūkius kalbėjo ministrė.
Būtinybę informuoti žmones apie intelektinės nuosavybės teises ir vartotojų teisių apsaugą renginio pradžioje taip pat akcentavo ir VPB direktorė Irina Urbonė.
„Norime suteikti verslui, kūrėjams ir vartotojams žinių, kurios padėtų geriau suprasti, kaip skaitmeninėje erdvėje būti, kaip joje egzistuoti, kaip ten kurti ir kaip saugotis“, – sakė I. Urbonė.
Vartotojų nerūpestingumas ir originalumo klausimas
Pranešimą konferencijoje skaitęs bendrovės „Reprise Media“ skaitmeninės rinkodaros vadovas Domas Raulinaitis tvirtino, kad prekyba internete ir toliau stabiliai auga. Daugėjant perkančiųjų internete, organiškai kyla ir slapukų (angl. cookies) naudojimo iššūkis.
„Dalis vartotojų, ypač jaunesnių, su slapukais sutinka nė nesigilindami, ką tai reiškia“, – akcentavo skaitmeninės rinkodaros specialistas ir pridūrė, kad daugiausia nesigilinančių į slapukus yra Z kartoje – net 39 proc.
Ženklodaros studijos IMAGINE partnerė, kūrybos vadovė ir dizaino strategė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais prekių ženklas įgavo kaip niekada didelę ir plačią prasmę.
Jos teigimu, prekių ženklo svarba tik didėja, kai žinai statistiką, o ji rodo, kad net 81 proc. vartotojų, prieš priimdami sprendimą pirkti, informacijos ieško internete.
Ženklodaros ekspertė tvirtino, kad net ir tinkamai išplėtotas prekių ženklas šiais laikais nebegali 100 proc. priklausyti jo savininkui.
„Teisiškai turėtų būti saugomi tik esminiai atpažįstamumo elementai. Visa kita turėtų būti atiduodama vartotojams, kurie pasinaudodami suteikta informacija gali tapti kūrėjais ir padėti didinti prekių ženklo žinomumą“, – sakė pranešėja.
Studijos IMAGINE kūrybos vadovė taip pat pabrėžė, kad šiais laikais net itin kruopščiai kurdamas prekių ženklą ar logotipą negali būti tikras dėl visiško jo originalumo, nes niekada negali žinoti, kaip ir kas panaudojo kokį nors panašų elementą. Atsiradus DI, pasak specialistės, dilemų dėl originalumo ir jo apsaugojimo iškilo dar daugiau.
Teisininkės patarimai ir Lietuvos vienaragių patirtys
Technologijų ir intelektinės nuosavybės teisės srityse dirbanti advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke konferencijos dalyviams priminė, kad šiais laikais kūrinių ir intelektinės nuosavybės gali pasitaikyti įvairiose vietose, todėl labai svarbu tai žinoti, kad nebūtų pažeistos teisės.
Anot teisininkės, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kaip prekių ženklą galima apsaugoti ne tik žodžius, grafinius elementus, beti ir judančius paveikslėlius, garsus, spalvas ir kitus elementus, kuriuos galima įtraukti į prekių ženklų registrą.
Kalbėdama apie verslo komercinių paslapčių saugojimą, advokatė akcentavo technologijų ir dirbtinio intelekto atsakingo naudojimo svarbą.
„Technologijų naudojimas sukelia nemažai rizikų dėl komercinių paslapčių atskleidimo. Tas lengvumas informacijos perdavimo iš tikrųjų sudaro galimybes, jeigu nepakankamai atsakingai naudojama, paskleisti konfidencialią informaciją ar komercines paslaptis. Dirbtinio intelekto kontekste šitas klausimas tapo dar jautresnis dėl to, kad naudojant dirbtinį intelektą, pasitelkiant jį, pavyzdžiui, vertimui, įkeliant ten informaciją nė negalvojama apie tai, kas įkeliama. O ten įkelta informacija niekur nedingsta ir mes nežinome, kas su ja daroma toliau“, – įspėjo teisininkė.
Norintiems apsaugoti savo teises advokatė patarė pirmiausia aiškiai žinoti, kas kuriama ir kokia apsauga gali būti tam kūriniui taikoma. Taip pat pabrėžė, kad būtina pasitikrinti, kokios kitų teisės jau registruotos, sudaryti reikiamas sutartis.
Vartotojai, pasak G. Rimkūnaitės-Manke, turėtų žinoti, ką naudoja ir ar tai saugoma. Be to, visi jie turėtų skaityti taisykles, kurias jiems pateikia skaitmeninių paslaugų teikėjai.
Vieno iš sėkmingiausių lietuvių startuolių „Nord Security“ patentų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė konferencijoje pasidalijo sėkmės istorija apie tai, kaip bendrovė investavo į patentavimą. Jos teigimu, jis padeda apsaugoti pajamas, pačius išradimus, skatina inovacijų kultūrą ir gerina darbdavio įvaizdį.
„Dėl verslo strategijos mes patentavimui pasirinkome JAV. Ten turime jau 200 registruotų patentų, o tai yra daugiausia iš visų Baltijos šalių įmonių“, – nurodė A. Diliautaitė.
Patardama norintiems taip pat inicijuoti patentavimo procesą, „Nord Security“ atstovė rekomendavo pirmiausia išanalizuoti ne tik produkto, bet ir patentų rinką. Taip pat rasti įmonėje esančius talentus ir paskatinti juos kurti.
Savo ruožtu kito konferencijoje dalyvavusio Lietuvos vienaragio „Vinted“ atstovė, vyresnioji bendrovės teisininkė Skirmanta Balsevičienė, dirbanti intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų teisės srityse, teigė, kad dėvėtų drabužių, avalynės ir naudotų daiktų platformoje tikrai ne visi vartotojų parduodami daiktai būna originalūs.
„Klastotojai persikelia į internetą ir ten pamato visai kitus mastus. Jie sugalvoja įvairiausias schemas, kaip parduoti savo prekes, todėl aktyviai kovojame su jais“, – sakė S. Balsevičienė.
Anot jos, „Vinted“ su klastotojais kovoja keldami vartotojų sąmoningumą ir šviesdami juos. Taip pat įtraukdami bendruomenę į platformos priežiūrą ir jos švarinimą. Be to, pasitelkiamos automatinės priemonės ir užmezgamas glaudus bendradarbiavimas su prekių ženklų valdytojais.
Autorių ir vartotojų apsauga bei klastočių brukimas patikliausiems
Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič konferencijoje savo pranešime pabrėžė, kad vaizduojamojo arba vizualiojo meno kūrinių apsauga realybėje yra labai sudėtinga, nes jų naudotojai dažniausiai nesikreipia dėl leidimo juos panaudoti, nors turėtų.
„Vis dar egzistuoja mitas, kad tai, kas yra internete, galima naudoti. Nežinau, kada jis išnyks. O jei kalbėtume ne tik apie turtines, bet ir neturtines autorių teises, pavyzdžiui, teisę į autoriaus vardą, tai ši teisė apskritai labai dažnai pažeidžiama. Ypač dėl to nukenčia fotografai“, – aiškino I. Radovič.
Ji taip pat akcentavo, kad yra paplitęs ir kitas autorių teisių pažeidimas – plagijavimas. Jis dažnai kyla iš klaidingo įsitikinimo.
„Yra kitas mitas, kad jeigu šiek tiek pakeiti kito autoriaus kūrinį, jis jau tampa tavo ir tai nebus plagiatas, nes įdėjai kūrybinių pastangų. Taip iš tikrųjų nėra“, – pabrėžė LATGA atstovė ir pripažino, kad į asociaciją dažnai kreipiamasi su prašymais nubausti dėl plagijavimo, tačiau nebūdama valstybine institucija LATGA negali skirti baudų ar konstatuoti plagijavimo faktą – tai lieka teismo valioje.
VVTAT direktorė G. Aleksaitė konferencijoje pranešimą skyrė iššūkiams, susijusiems su vartotojų apsauga skaitmeninėje erdvėje, kai išnaudojamas jų patiklumas ir taikant technologines priemones vartotojai klaidinami netikromis el. parduotuvėmis, taip viliojant pinigus.
Pasak jos, apie 40 proc. visų gautų vartotojų skundų yra dėl internetu įsigytų prekių ar paslaugų. Tokie skundai prieš kelerius metus sudarė apie 25 proc. Taigi, skundų dėl el. parduotuvių kasmet daugėja. Tai rodo ne tik augantį vartotojų aktyvumą internetinėje prekyboje, bet ir suintensyvėjusius bandymus tuo piktavališkai pasinaudoti.
G. Aleksaitės teigimu, kartais sukčiai apsiriboja pardavinėdami klastotes, kartais jie sukuria nelabai vykusią žinomo prekių ženklo interneto svetainės kopiją ir per ją išvilioja pinigus. O kartais sukurtos kopijos būna tokios geros, kad net ir sumaniam vartotojui būna sudėtinga pastebėti pavojaus ženklus.
„Šiais laikais visi pažeidžiami, nėra tų, kas galėtų nenukentėti“, – sakė G. Aleksaitė.
VVTAT direktorė pabrėžė, kad susidūrę su problema vartotojai pirmiausia turėtų kreiptis į pardavėją. Didžioji dalis atvejų išsprendžiama būtent taip. Jeigu susitarti su pardavėju nepavyksta, tuomet į pagalbą ateina vartotojų teisių apsaugos specialistai.
Konferencijos pabaigoje savo įspūdžiais iš vartotojo perspektyvos pasidalijo nuomonės formuotoja ir kolumnistė Fausta Marija Leščiauskaitė. Ji prisiminė istoriją apie vieną pirmųjų susidūrimų su klastotėmis.
„Prieš maždaug aštuonerius metus Jerevane, Armėnijos sostinėje, įėjau į prekybos centrą ir pamačiau moterį, pasipuošusią netikromis, plazdančiomis blakstienomis ir labai labai aštriais, smailiais nagais. Ji stovėjo kaip kokia vaistininkė tarp visokių formų buteliukų, kuriuose spalvoti skysčiai. Prieinu arčiau, o ten parašyta „Versace“, „Chanel“. Aš negalėjau atsispirti pardavėjos žavesiui, pasidarė taip įdomu, kad tų kvepalų nusipirkau. Tris pabandymui. Vienas taip klaikiai dvokė, kad aš jums net nenoriu pasakoti, kitas buvo tiesiog tinkamas į tualetą. Trečio net nepamenu“, – pasakojo F. M. Leščiauskaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neretai žmonėms pritrūksta tam tikro suvokimo ir žinių, kurie apriboja jų galimybes priimti tinkamą sprendimą vartojant autorinėmis teisėmis saugomus kūrinius.
„Aš visą laiką raginu nepiratauti. Juk sukasi kalba apie filmus, knygas ir muziką. O man ne kartą yra pasakę: „Oi, aš ne piratauju, aš mielai susimoku filmai.in.“ Pasirodo, žmonės galvoja, kad jeigu susimoka, vadinasi, – tai legalu. Ir taip kalba asmenys, kuriuos aš tikrai laikau respektabiliais ir lygiais su manimi“, – stebėjosi pranešėja.
Jos manymu, kalbant apie padirbinius, taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad gali būti manipuliuojama jautriais pirkėjais, parduodant jiems prekę ar paslaugą, kuri neveikia.
„Pavyzdžiui, neseniai socialiniuose tinkluose nuskambėjo tokia naujiena, kad moterys gali pasidaryti energinį gimdos valymą. Bet tai juk yra melas, nes negali taip išvalyti gimdos, nėra jokių tyrimų, patvirtinančių… net nerandu žodžių, kurie nebūtų keiksmažodžiai – tai tiesiog nesąmonė“, – konferencijos pabaigoje sakė nuomonės formuotoja F. M. Leščiauskaitė.
VPB ketina pasitelkti dirbtinį intelektą
Kalbėdama apie surengtos konferencijos tikslą ir kontekstą, VPB direktorė I. Urbonė pažymėjo, kad dar visai neseniai visuomenė turėjo nerti į kompiuterių ir skaitmenos pasaulį, kuriame jau apsipratome, o technologinė pažanga ir paplitimas vėl keičia aplinką. Todėl norint jame jaustis kaip žuvims vandenyje reikia konkrečių žinių, informacijos ir patirties.
„Šis renginys – viena iš priemonių gauti informaciją, kuri paskatintų eiti, domėtis ir sužinoti daugiau. Tada galėtume jaustis kiek įmanoma saugiau, – tvirtino I. Urbonė ir pateikė metaforą, – žinot, kai lyja, jeigu nenori sušlapti, tu virš savęs išskleidęs skėtį, tad ir dėl intelektinių teisių bei vartotojų teisių apsaugos taip pat – pasinaudoji žiniomis, kai prireikia.“
Pasak VPB vadovės, supratimas ir žinojimas leidžia ne tik apsisaugoti nuo pasikėsinimų į tavo intelektinę nuosavybę, bet ir padeda nepažeisti kitų žmonių teisių.
Ateityje užtikrinti intelektinių teisių apsaugą, I. Urbonės teigimu, turėtų padėti ir DI. Jį ketinama pasitelkti kuriant naują VPB įrankį.
„Norime sukurti įrankį, kuris padėtų teisių savininkams ar norintiems registruoti savo kūrinio teises lengvai patikrinti rinką ir ją stebėti. Jei, sakykime, kažkas pateiktų registracijai galimai panašų prekių ženklą, įrankio pagal tai teisių savininkas būtų informuojamas“, – paaiškino I. Urbonė.
Tiesa, ji priminė, kad ir dabar galima tikrinti rinką, o duomenų bazių yra daug. Tiesa, jų naudojimas gali pasirodyti gana sudėtingas ir lengviau suprantamas tik profesionalams. Vis dėlto palengvinti paieškas, anot I. Urbonės, gali užsiregistravimas nemokamai konsultacijai intelektinės nuosavybės klausimais portale intelektine.lt.
Visus konferencijos „Ką ir kaip kuriame bei vartojame skaitmeninėje erdvėje?“ pranešimus išklausyti ir išgirsti detalius profesionalų patarimus galima apsilankius VPB „YouTube“ kanale ir įjungus konferencijos įrašų grojaraštį.
