Pirma užduotis – esamos padėties įvertinimas
Patarimų, kaip žvejoti socialinių tinklų sekėjus, šiandien galima rasti net tokiuose rimtuose portaluose kaip „Forbes“. Iš per pastarąjį pusmetį ten skelbtų tekstų išrinkau 40 sekėjų pritraukimo taisyklių, kurias pasiryžau taikyti savo „Instagram“ paskyrai ateinančias 28 dienas. Norėjau, kad eksperimentas vyktų kuo tiksliau, todėl pirmiausia privalėjau užmiršti viską, kas man žinoma apie šį socialinį tinklą – visus metodus, kuriuos taikiau, grotažymes, kurias dėjau bei mintis, kurias rašiau po nuotraukomis. Pagrindinis eksperimento tikslas – kiekvieną kartą įsijungus „Instagram“, naudotis juo, tik pagal pasirinktas taisykles.
Prieš pradedant šią raganų medžioklę, teko atlikti kelis paruošiamuosius veiksmus, pirmiausia – užfiksuoti status quo. Prieš eksperimentą mano „Instagram“ paskyroje buvo 80 nuotraukų ir 218 istorijų, turėjau 1 122 sekėjus ir pats sekiau 640 paskyrų. Antra, asmeninį profilį teko transformuoti į skirtą verslui, nes šis pateikia gerokai išsamesnę informaciją apie sekėjus, jų aktyvumą ir elgseną. Galiausiai, teko apsispręsti dėl bendros profilio išvaizdos, naudojamų redagavimo programėlių, filtrų, parametrų ir nuotraukų antraščių tono.
Sunki pradžia ir sugaištas laikas
Pradėjęs eksperimentą, didžiausią dėmesį skyriau turiniui ir esamiems sekėjams. Siekdamas didesnio įsitraukimo, kviečiau auditoriją pokalbiui ir uždavinėjau jiems klausimus. Paskelbęs nuotrauką klausdavau, kaip sekėjai atitrūksta nuo rutinos, kokias netikėčiausias vietas atrado keliaudami, kuo jiems ypatingas laikas gamtoje ir pan. „Instagram Stories“ teiravausi, ar žmonės nebijo lietaus, kokio skonio ledus valgo, kokiomis kasdienėmis smulkmenomis mėgaujasi. Žinoma, buvo išnaudotos visos funkcijos, leidžiančios vartotojams labiau įsitraukti – balsavimas, slenkantis emoji žymeklis ir pan.
Per pirmąją savaitę sekėjų skaičius beveik nekito, o įsitraukimas netgi sumažėjo. Pagrindinę auditoriją sudarė sekėjai iš JAV, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, kurių amžiaus vidurkis buvo nuo 18 iki 24 metų. Sekėjai aktyvesni tapo tik šiek tiek vėliau, todėl teko keisti įrašų publikavimo laiką ir juos skelbti tarp 21 ir 24 valandos. Tokį laiką pagal surinktos auditorijos duomenis rekomendavo verslo paskyroje esanti statistika.
Antrąją eksperimento savaitę atėjo metas žvelgti plačiau ir išplaukti iš saugaus uosto – skirti dar daugiau laiko sekėjų paieškai, prie įrašų naudojant populiarias grotažymes, tokias kaip #todayiwore, #menstyle, #sportswear ir kiti. Šiuo laikotarpiu taip pat naršiau po populiarias grotažymes naudojančių asmenų paskyras ir ėmiau reaguoti į jų kuriamą turinį komentarais ir „Instagram“ simboliu tapusiomis širdutėmis. Keturiasdešimt labiausiai patikusių paskyrų pagyriau asmenine žinute.
Šios savaitės rezultatai – didesnis žmonių įsitraukimas, nežymiai ūgtelėjęs sekėjų skaičius ir abejonės, ar atsiperka investuotas laikas. Per dieną soc. tinklui „Instagram“ teko skirti apie 3–4 valandas, taigi per savaitę jis atimdavo net iki 25 valandų. Aktyvi savaitės veikla „Instagram“ iš manęs atėmė vieną parą, neskaičiuojant laiko, skirto fotografuoti ir apdoroti nuotraukas, o per visą eksperimento laikotarpį – beveik pilną darbo savaitę!
Medžioklė tapo rutina
Paskutines dvi eksperimento savaites dar intensyviau ieškojau naujų sekėjų, todėl palikau tūkstančius komentarų skirtingų žmonių paskyrose. Trečią savaitę nusprendžiau dar labiau išnaudoti „Instagram Stories“ – kėliau vis daugiau ir dariau istorijas interaktyviomis – išnaudojau visas „Instagram“ siūlomas funkcijas. Vis tik, rezultatai mane nuvylė. Vienintelis šių savaičių skirtumas nuo eksperimento pradžios buvo tas, kad sulaukiau daugiau asmeninių žinučių iš ilgalaikių paskyros sekėjų.
Ketvirtą savaitę pajutau, kiek iš tikro kainuoja šis eksperimentas ir susidūriau su tam tikrais apribojimais. Teko sumažinti dienos „Instagram Stories“ skaičių iki trijų. Noras jų skelbti daugiau ėmė tiesiogiai trukdyti kokybiškai atlikti kitus dienos darbus.
Per keturias savaites mano paskyra pasipildė 28 nuotraukomis, 105 istorijomis, 27 naujais sekėjais, todėl baigus eksperimentą kilo vienintelis klausimas – ar verta keturias paras paaukoti dėl nepilnų trijų dešimčių auditorijos? Atsakymą sufleruoja patys skaičiai – tikrai ne.
Nemažai galvos skausmo šiuo metu man kėlė ir interneto patarimai, kurie nekalba apie turinį – tik apie jo valdymą. Supratau vieną esminį dalyką – geras turinys pats savaime kelia kitų žmonių susidomėjimą, todėl minėti patarimai veikia tik tada, kai tenkinamos dvi sąlygos. Pirmoji – paskyra dėl keliamo turinio jau turi tvirtą statusą tarp socialinio tinklo vartotojų ir antroji – ją seka bent keliolika tūkstančių sekėjų. Taigi, svarbiausias principas kuriant sėkmingą socialinio tinklo paskyrą išliko turinys – kūrybiška, unikali idėja ir originalus jos pateikimas.