E. komercija Lietuvoje augo dvigubai
Vertindamas e. komercijos tendencijas pasaulyje, J. Pileckas pabrėžia, kad nuo 2017 m. e. prekyba kasmet demonstravo nuoseklų augimą mažmeninėje prekyboje. Prognozuota, kad iki 2040 m. e. prekyba turėtų sudaryti net 90 proc. mažmeninės prekybos.
„Stabilaus augimo tendenciją kiek pakoregavo pandemija – 2020 m. fiksuotas rekordinis, 27,6 proc., e. komercijos šuolis pasaulyje, nors jau 2019 m. e. prekyba kilo net penktadaliu, – pranešime žiniasklaidai cituojamas J. Pileckas. – Įdomu ir tai, kad, net nurimus audrai sektoriuje, e. komercija ir toliau gana sparčiai augs.“
Žvelgiant į Lietuvą, e. komercijos situacija dar optimistiškesnė. Pasaulines e. komercijos tendencijas šalis sekė iki 2019 m., o 2020 m. e. prekybos augimo rodiklis Lietuvoje pasaulinį aplenkė dvigubai ir, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sugeneravo beveik 814 mln. eurų pajamų.
„Lietuvoje e. prekybai augti dar tikrai yra kur – e. komercija šiandien mūsų rinkoje sudaro iki 10 proc. mažmeninės prekybos, o pasaulyje šis vidurkis siekia 18 proc., – kalba J. Pileckas. – Tikima, kad e. komercija Lietuvoje sparčiau nei pasaulyje augs ir toliau. Prognozuojama, kad šiemet iš jos generuojama apyvarta pasieks 1 mlrd.“
Konkurencija rinkoje aštrėja
Kelti verslą į virtualią erdvę skatina ir nuoseklus pirkėjų persikėlimas į internetą – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje šių pirkėjų skaičius per dešimtmetį padidėjo 3 kartus.
„Omniva LT“ užsakymu atlikto Lietuvos e. komercijos įmonių tyrimo duomenys rodo, kad 40 proc. vietos verslų e. prekybą šalies rinkoje vykdo jau daugiau nei 5 metus, net 18 proc. šiandien internete prekiaujančių verslų – jaunos e. parduotuvės, kurios iki karantino e. veiklos nevykdė.
„Tokie duomenys leidžia išskirti dvi prekybos krypčių tendencijas Lietuvos rinkoje. Pirma, vis daugiau mažmeninės prekybos atstovų pereina į e. prekybą. Pernai pardavimai internetu 26 proc. Lietuvos įmonių sudarė net 81–100 proc. pardavimų apyvartos, – detalizuoja J. Pileckas. – Antra, apklausa rodo, kad didžioji dalis prekybos sektoriaus vis dar susitelkusi fizinėse parduotuvėse – 44 proc. vietos įmonių pardavimai internetu sudarė vos 20 proc. apyvartos. Iš to galime daryti prielaidą, kad vis daugiau e. parduotuvių kuria fizines prekyvietes ar vykdo daugiakanalę prekybą.“
J. Pilecko teigimu, be didelio Lietuvos e. verslų aktyvumo internete, verta atkreipti dėmesį ir į vietos rinkos TOP dalyvių sąrašą. Tarp tokių lankomiausių lietuviškų e. parduotuvių puslapių kaip pigu.lt, senukai.lt, varle.lt, e. komercijos projektų Lietuvoje reitingo 20-tuke rikiuojasi ir užsienio didieji: aboutyou.lt, eavalyne.lt, zalando.lt.
„Lietuvos e. komercijos žaidėjams spaudimą daro ir labai tikėtina, kad, augant tarptautinės e. komercijos apimčiai, toliau darys užsienio e. prekybos dalyviai. Atrodo, kad tai jau supranta ir dalis lietuvių – „Omniva LT“ tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis e. parduotuvių išplėtė savo prekybą už Baltijos šalių, o 35 proc. planuoja tai daryti“, – pabrėžia J. Pileckas.
Kaina – nebe lemiamas veiksnys
Siekiant atlaikyti konkurenciją e. prekybos segmente, išskirtinį vaidmenį turi ne tik plėtros į užsienį strategija, bet ir gebėjimas išlaikyti klientą savo parduotuvėje. „Omniva LT“ 2021 m. atlikta e. verslų apklausa parodė, kad patys prekybininkai išskiria kelis, jų manymu, esminius veiksnius, dėl kurių galima prarasti klientą: pirkėjų nepasitikėjimas e. prekyba, prastas aptarnavimas, įvairesnių apmokėjimo būdų stygius ir ilgi pristatymo terminai.
„Įdomu tai, kad smarkiai skiriasi prekybininkų ir pirkėjų matymas – prekybininkai pristatymo greitį įvardija tik kaip vieną iš papildomų apsipirkimo internetu trikdžių. Pirkėjai, priešingai, kaip pagrindinį“, – tvirtina J. Pileckas.
Pasak jo, skirtingai pardavėjai bei klientai įvardija ir motyvatorius, skatinančius apsipirkti. „Gemius“ metinis e. komercijos Lietuvoje tyrimas rodo, kad pirkėjai standartiškai atsižvelgia į geresnę kainą, specialius pasiūlymus, tačiau išskiria ir mažesnius pristatymo kaštus, greitesnį pristatymą.
Pardavėjai mano, kad užtikrinti dažnesnį apsipirkimą padėtų apmokėjimo būdų įvairovė, patogi valdyti e. parduotuvės struktūra, taip pat įvairūs ir nemokami prekių pristatymo būdai.
„Svarbu tai, kad kaina pirkėjui nebėra esminis veiksnys apsiperkant, atsiranda papildomų veiksnių, galinčių užtikrinti pardavimą. Pavyzdžiui, greitesnis pristatymas, e. parduotuvės patikimumo ir saugumo įspūdis“, – apklausos rezultatus apibendrina J. Pileckas.
