Didžiausio populiarumo ir augimo sulaukusi medija – naujienų portalai
R. Mackevičienės teigimu, atėjus 2020 m. pandemijai, visos strategijos, kurioms buvo ruoštasi, sugriuvo ir medijų vartojimo tendencijos gerokai pasikeitė.
Paskelbus pirmąjį karantiną, namuose vartojamų medijų – televizijos, serialų ir filmų kanalų – prenumeratų gerokai išaugo, tačiau didžiausias pokytis buvo stebimas naujienų portaluose.
„Pandemija kaip krizė sukėlė nuolatinį naujienų vartojimo augimą ir poreikį. JAV kovo mėnesį žmonės praleido 215 proc. daugiau laiko skaitydami naujienas internete, lyginant su praėjusiais metais.
Lietuvoje naujienų portalų skaitomumas taip pat augo. „Gemius“ duomenimis, lokaliuose naujienų portaluose praleidžiamas laikas išaugo 30 proc., vasarą viskas aprimo, tačiau prasidėjus antrajai bangai, praleidžiamas laikas ir vėl išaugo iki 16 proc.“ – teigė R. Mackevičienė.
Tiesa, su naujienų gausa ateina ir melagienų pavojus, todėl ypač svarbus naujienų kanalų patikimumas bei reputacija. Atlikus visuomenės pasitikėjimo lygio tyrimą paaiškėjo, kad ne visomis žiniasklaidos priemonėmis pasitikima vienodai.
„Nors Lietuvoje pagrindinis naujienų šaltinis – naujienų portalai, o antroje vietoje – televizija, visuomenė labiausiai pasitiki pastarąja. Antroje vietoje pagal patikimumą – lokalūs portalai, tada užsienio portalai, radijas, o mažiausiai pasitikima socialiniais tinklais“, – aiškino Delfi TV tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Pandemijos pasekmė – pagreitinta skaitmenizacija ir naujai atgimusi televizija
Anot R. Mackevičienės, skaitmeninio turinio vartojimas, lyginant su tuo, koks buvo iki pandemijos, padvigubėjo nuo trijų iki beveik septynių valandų per dieną.
„Šiuo metu internetu naudojasi 60 proc. žmonijos, o socialinių tinklų vartotojų prieaugis kiekvienais metais siekia 7 proc. Pandemija privertė greičiau prisitaikyti ir mažesnį techninį suvokimą turinčius žmones – senesnius žmones, informacinio raštingumo stokojančius“, – tikino specialistė.
Pasak jos, augo ir video turinio žiūrimumas, be to, prie televizijos grįžo ir jaunesnė auditorija.
„Uždaryti šeimoje, svetainėje su dėže kampe, jaunoji auditorija vėl atrado malonias televizijos žiūrėjimo patirtis. Tikrą vartojimo bumą išgyvena ir serialų bei filmų prenumeravimo paslaugos, nors pastaruoju metu kalbama ir apie būsimą turinio deficitą – žmonės turi daugiau laiko žiūrėjimui nei yra ką žiūrėti“, – svarstė ekspertė.
Buvo pastebėta, kad auga ir „online“ žaidimų rinka – ypač tų šalių rinkose, kurioje buvo priimti ypač griežti karantino suvaržymai.
„Duonos ir žaidimų – ne daug kas keičiasi ir šioje civilizacijoje. Tik transformuojamės – mums reikia sveikatos ir žaidimų. Specialistų teigimu, „online“ žaidimų sritis įvardijama kaip didžiausia šios krizės laimėtoja“, – tvirtino R. Mackevičienė.
Prognozės – neaiškios
Specialistės teigimu, niekas negalėjo žinoti, kokie bus 2020 m., tad ir planuoti ateinančius – labai sunku. Tiesa, iš pastarųjų tendencijų vis dėlto galima numanyti, kokios sritys šiais metais susilauks daugiausio medijos vartotojų dėmesio.
„Pastebima, kad medijų auditorijos išaugo, taip pat įvyko neregėto masto skaitmenizacija – tiek tų vartotojų, kurie anksčiau nebuvo medijų vartotojai, tiek jau esamų vartotojų padidėjęs medijų vartojimo patirčių ieškojimas“, – dėstė pranešėja.
Anot jos, labai išaugo patikimumo ir reputacijos reikalavimai, žmonės tapo taupesni, kritiškesni, bet vis tiek atviri naujienoms.
„Su tokiu dideliu naujienų skaitymo išaugimu natūralu, kad vartotojai tikisi pačios geriausios ir patikrintos informacijos.
Svarbu paminėti ir emocinius pokyčius žmonių gyvenime. Delfi ir VDU atlikta apklausa parodė, kad 80 procentų apklaustųjų emocinė sveikata pablogėjo. Didžiausias nerimas buvo jaustas dėl sveikatos, finansinės situacijos neapibrėžtumo, todėl to tikrumo ir aiškumo daugelis ieško medijos kanaluose“, – kalbėjo Delfi TV tyrimų ir įžvalgų vadovė R. Mackevičienė.
