– „Delfi Plius“ startavo kaip autorių platforma. Ar pagrindinė to idėja kaip nors pasikeitė?
– Tiesa, „Delfi Plius“ iš dalies evoliucionavo. Pirminis sumanymas buvo, kad „Delfi Plius“ taps nepriklausomų ir laisvai rašančių autorių platforma, prie kurios gali prisijungti visi norintys rašytojai, žurnalistai, savo sričių profesionalai, valdantys „plunksną“. Ši unikali „Delfi Plius“ sudedamoji dalis ir iki šiol sudaro itin reikšmingą platformos turinio dalį. Tačiau su laiku, norėdami atliepti skaitytojų poreikiams, pradėjome siūlyti ir daugiau kito pobūdžio turinio – laidų, analitikos, pasaulyje lyderiaujančių mokamo turinio leidinių „The Economist“ ir „Bloomberg“ straipsnių, išskirtinių multimedijinių straipsnių ciklų, pramoginių straipsnių.
Prie „Delfi Plius“ drąsiai jungiasi ir platformai „Patreon“ turinį kuriantys kūrėjai, kurie tokiu būdu pasiekia dar didesnę mokančią auditoriją. Per karantiną turėjome ir „Kanų liūtų reklamų“, Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Sprendžiant Hedą“, „Kakės Makės“ laidos mažiesiems transliacijas, o neseniai vykusios Technologijų ir inovacijų konferencijos LOGIN pranešimų įrašai taip pat nugulė į „Delfi Plius“ ir yra prieinami tik mūsų prenumeratoriams. Todėl dabar „Delfi Plius“ jau yra kur kas daugiau nei tik autorių platforma, tai išskirtinio ir įvairių formų turinio platforma, kurioje galima labai turiningai praleisti laiką.
– Ar visuomenės požiūris į mokamą turinį keičiasi ir kaip vyksta ši evoliucija?
– Visame pasaulyje vyksta šis pokytis – formuojamas glaudesnis žiniasklaidos ryšys su mokančiu vartotoju, jam siūloma išskirtinė informacija, galimybė vartoti personalizuotą turinį. Žiniasklaida, gaudama tiesiogines pajamas iš skaitytojų, siekia pateisinti būtent jų lūkesčius ir atliepti jų interesams. Šis modelis atveria žiniasklaidai daugiau laisvės ir leidžia deramai atlikti savo pagrindinę misiją – susikoncentruoti į visuomenei reikšmingus įvykius.
Lietuvoje požiūris į mokamą turinį keičiasi. Labai iš lėto, bet keičiasi ir tai tikrai džiugina. Neretai žmonės neigia patį mokėjimo principą, nes yra įpratę viską gauti nemokamai, tačiau mes teigiame – visuomenės interesas turi būti patenkintas ir svarbiausia informacija bei naujienos turi būti prieinamos nemokamai visiems, bet papildomas turinys, kuriam paruošti reikia papildomo laiko, resursų, technologinių sprendimų ir pan. – turi būti tinkamai įvertintas. Pastebėjome, kad sulig platformos „Patreon“ suklestėjimu žmonės ėmė suprasti, jog autoriaus kūryba yra sunkus darbas ir už jį reikia atlyginti. Šis supratimas padeda ugdyti visuomenę ir auginti sąmoningų prenumeratorių bazę.
– Kaip vyksta bendradarbiavimas su autoriais bei kaip pavyksta pritraukti žinomus kūrėjus?
– Daugeliui žinomų rašytojų mokamo turinio idėja yra labai priimtina ir jie pakankamai aiškiai žinojo, kokios pasaulinės tendencijos vyrauja, o „Delfi Plius“ jiems pasiūlė išskirtinę erdvę su savo sklaidos galimybėmis.
Su dalimi autorių, dvejojusių dėl „užsidarymo“ nuo masių ir ėjimo į nišą, teko padirbėti kalbantis ir išaiškinant visus „už“ ir „prieš“. Galiausiai viso to rezultatas – didelis rašančių autorių ir kūrėjų būrys, kuris puikiai supranta, kad mokamo turinio laukia šviesi ateitis, todėl būti jo dalimi – verta.
– Kokios temos ir tekstai sulaukia daugiausiai skaitytojų dėmesio ir kokį auditorijos veidą tai parodo?
– „Delfi Plius“ turinys iš esmės yra lėtojo vartojimo ir nesenstantis, todėl mūsų prenumeratorius yra linkęs skirti laiko įsiskaityti, pareflektuoti ir paanalizuoti. Dėl to mes stengiamės, kad mūsų siūlomi straipsniai ir vaizdo įrašai atitiktų šiuos kelis kriterijus: patenkintų smalsumą, spręstų problemą arba plėstų skaitytojo akiratį. Visada orientuojamės į šiuos kriterijus, rinkdamiesi temas, o jos gali būti įvairiausios – apie kriminalus, verslą, istoriją, psichologiją, sveikatą, keliones ir t.t.
Mes didelį dėmesį skiriame skaitytojų įsitraukimui – jo praleidžiamam laikui tekste, todėl apie auditorijos poreikius ir interesus sprendžiame atsižvelgdami į tekstuose praleidžiamą laiką, neužtenka vien paspaudimo ant teksto. Mums svarbu, kad skaitytojas tekstą perskaitytų iki galo ir tik tuomet jį laikysime sėkmingu.
Taip pat vadovaujamės savo ilgalaike patirtimi ir auditorijos pajautimu, atsižvelgiant į tai, ko konkrečiu metu skaitytojams reikia labiau – ar lengvesnio pramoginio turinio, kai už lango geri orai ir atostogų nuotaikos, ar rimtų, analitinių tekstų, kuriuos norisi vartoti ilgais vakarais, kai greitai temsta. Stengiamės išlaikyti balansą tarp rimtų ir pramoginių temų, nes auditorijos poreikiai skiriasi ir mums svarbu atliepti visų prenumeratorių lūkesčius.
– Ar stebint auditorijos pokyčius jau teko keisti „Delfi Plius“ strategiją ir kokie šie pokyčiai buvo?
– Kardinalių strategijos pokyčių neįvyko, bet, žinoma, rinkdamiesi temas vadovaujamės esminiais žiniasklaidos principais, o taip pat ir auditorijos poreikiais, nuotaikomis. Kartais pamatome, kad kažkuri konkreti tema sulaukė itin didelio susidomėjimo, tuomet plėtojame ją plačiau, ieškome kitų kampų, galbūt inicijuojame tai konkrečiai temai skirtą straipsnių ciklą, bet tai iš esmės labai nesiskiria nuo įprastinio redakcijos darbo – stebėti, reaguoti, plėtoti.
Taip pat pastebėjome, kad ne visada auditorija nori vien rimto mokamo turinio. Kartais pramoginės, lengvesnio turinio temos sulaukia didesnio susidomėjimo, todėl paįvairinome „Delfi Plius“ temų spektrą.
– Koks turinys yra mūsų ateitis ir kokią žiniasklaidą matysime, pavyzdžiui, po dešimtmečio?
– Kaip mokamos turinio platformos „Delfi Plius“ vadovė turbūt negalėčiau atsakyti kitaip negu, kad „Žiniasklaidos ateitis – tai mokamas turinys“, tačiau, žinoma, išliks abi turinio formos – naujienos bus prieinamos nemokamai.
Žmonės įpras mokėti už turinį, jie rinksis savo mėgstamą mokamo turinio platformą arba bus įsigiję prenumeratas keliose platformose – tai yra pasaulinė tendencija, kuri Vakaruose jau įsitvirtino. Mes, kaip visada, šiek tiek po laiko, bet tvarkingai ir nuosekliai perimame tas pasaulines praktikas, o mokamo turinio ir jo vartojimo augimas Lietuvoje tą puikiai įrodo.
