Didesnis dėmesys – melagienoms rusų kalba
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą „Melo detektoriaus“ partneris „Meta“ ėmėsi veiksmų, kad pasirinktoms organizacijoms, vykdančioms faktų patikrą rusų kalba, būtų sudarytos sąlygos tikrinti daugiau rusų ir ukrainiečių kalbomis sklindančios informacijos. Regione plintant dezinformacijai apie karą, faktų tikrintojų darbas kovojant su šiuo turiniu ir nukreipiant žmones į patikimą informaciją yra kaip niekada svarbus.
Pasak rubrikos „Melo detektorius“ redaktorės ir faktų tikrintojos Aistės Meidutės, informacinėje erdvėje dabar pastebima daug nerimo ir impulsyvumo.
„Nerimas buvo jaučiamas ir pasauliui išgyvenant sveikatos krizę, kuomet daugelio įprastas gyvenimas buvo sutrikdytas, tačiau dar stipriau šios būsenos pasireiškia karo Ukrainoje akivaizdoje, kai žmonės užtvindomi nenutrūkstamu informacijos, ne visada teisingos, srautu. Pastebime daug emocingo turinio, kurį visada reikėtų vertinti atsargiai, kritiškai, nes emocijomis lengva manipuliuoti, iškreipti tikrovę.
Reaguodami į situaciją taip pat skiriame daugiau dėmesio faktų patikrai rusų kalba, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai gyventojai būtų patikimai informuoti, o internete platinamos melagienos – paneigtos. Tęsiantis karui Ukrainoje reikšmingai padidinome pastangas demaskuoti rusų kalba skelbiamą dezinformaciją, nes būtent šia kalba skleidžiamas klaidingos informacijos srautas šiuo metu yra itin suaktyvėjęs“, – pasakojo A. Meidutė.
Kurs vieningą profesinio integralumo kodą
Delfi „Melo detektoriaus“ žurnalistai, tikrindami internete randamą informaciją, remiasi aukščiausiais žurnalistikos standartais ir stengiasi palaikyti artimą ryšį su kitomis organizacijomis, užsiimančiomis faktų patikra. Rubrikos redaktorė A. Meidutė buvo pakviesta prisijungti prie Europos faktų tikrinimo standartų projekto darbo komiteto, kuriame dalyvaujančios organizacijos prisidės prie standartų, kurių turėtų laikytis nepriklausomos faktų tikrintojų organizacijos, veikiančios Europoje, kūrimo.
„Mane džiugina galimybė prisijungti prie „European Fact–checking Standards Project“ darbo komiteto. Siūlydama savo kandidatūrą buvau įsitikinusi, kad „Melo detektoriaus“ praktika, įgyta analizuojant melagingas naujienas ir dezinformaciją tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis gali būti vertingas indėlis, prisidedant prie nepriklausomų Europos faktų tikrintojų profesinio integralumo kodo kūrimo.
Mano kandidatūrą palaikiusios faktų tikrinimo ir atvirųjų šaltinių žvalgybos (ang. OSINT) organizacijos parodė pasitikėjimą mūsų patirtimi ir įžvalgomis. Darbo komitete, kurią sudaro 15 atstovų iš įvairių Europos šalių ir skirtingų organizacijų būsiu vienintelė atstovė iš Baltijos šalių. Manau, kad visada buvome priešakinėse Rusijos vykdomo informacinio karo linijose, todėl išsiugdėme jautrumą dezinformacijai, nebijome įvardyti blogųjų aktorių ir žinome, kaip svarbu išlaikyti aukštus žurnalistinio darbo standartus ir remtis patikimais šaltiniais“, – kalbėjo rubrikos „Melo detektorius“ redaktorė.
Europos faktų tikrinimo standartų projekto tikslas – sukurti vieningą profesinio integralumo kodą, kurio laikytųsi nepriklausomos Europos faktų tikrinimo organizacijos. Šis kodas numatytų, kokius nepriklausomumo, skaidrumo ir metodinės bei žurnalistinės kokybės standartus šios organizacijos turi atitikti.
Darbo komitetas, kurį sudaro 15 savo kandidatūrą pasiūliusių įvairių Europos faktų tikrinimo ir atvirųjų šaltinių žvalgybos organizacijų atstovų, glaudžiai bendradarbiaus su projekto konsorciumu – AFP (Prancūzija), Correctiv (Vokietija), Demagog (Lenkija), Pagella Politica (Italija), EU DisinfoLab (Belgija) ir Maldita.es (Ispanija) tam, kad įneštų savo gerąją patirtį, kuriant kodą, analizuotų informaciją ir siūlytų sprendimus. Prie kodo kūrimo taip pat prisidės dar platesnis Europos faktų tikrinimo ir atvirųjų šaltinių žvalgybos organizacijų tinklas, kuris vertins kiekvieną kodo kūrimo žingsnį.
Kaip tarp melo pažinti faktus?
Patyrusios faktų tikrintojos pasiteiravus, kaip kiekvienas iš mūsų galėtume atskirti tiesą nuo melo ir nepasimesti nesibaigiančiame naujienų sraute, A. Meidutė pastebėjo, kad šiuo daugeliui jautriu ir sudėtingu metu, kai stebime, kaip Ukraina patiria neišprovokuotą Rusijos agresiją, patikima informacija tampa aukso vertės.
„Raginčiau neskubėti dalintis turiniu socialiniuose tinkluose ypač aktualiomis šiam metui temomis neįsitikinus, ar pirminis informacijos šaltinis yra patikimas. Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu pastebime nemažai impulsyviai skleidžiamo turinio, kuris nebūtinai yra teisingas – istorijos iš karo zonos kartais pagražinamos, iliustruoti vieniems ar kitiems įvykiams pasitelkiamos senos nuotraukos, kurios net nėra susijusios su šiuo metu vykstančiu karu.
Neapdairiai pasidalinta informacija naudojasi Kremliaus propagandos skleidėjai, tikindami, kad senomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais dalijamasi todėl, kad jokie karo veiksmai iš tikrųjų Ukrainoje nevyksta, matomos aukos, esą, yra profesionalūs aktoriai“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Tiems, kurių pagrindinis informacijos šaltinis yra socialiniai tinklai, „Melo detektoriaus“ redaktorė pataria pasitikrinti informaciją savarankiškai. Kartais išsiaiškinti tiesai pakanka kelių paspaudimų paieškos sistemoje ar nesunkiai panaudojamos atvirkštinės vaizdų paieškos.
„Vis dėlto, jei nenorima užsiimti faktų patikra patiems, geriausia ieškoti informacijos profesionaliuose žiniasklaidos kanaluose – čia pateikiama informacija prieš publikuojant ne kartą patikrinama žurnalistų ir redaktorių. Įtemptu metu svarbų vaidmenį vaidina šalyje veikiančios faktų tikrintojų organizacijos. Šiuo metu tikriname faktus lietuvių ir rusų kalbomis – veikia dvi rubrikos „Melo detektorius“ versijos, todėl verta pasitikrinti, galbūt rastą informaciją jau peržiūrėjo faktų tikrintojai. Galimai klaidingą informaciją lietuvių ar rusų kalbomis pastebėjusius skaitytojus raginame susisiekti elektroniniu paštu ir mums apie tai pranešti“, – patarė faktų tikrintoja.
Daugiau apie projektą čia.
