Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės „KPMG“ duomenimis, tvarumo ataskaitas 2020-aisiais teikė 80 proc. pasaulio bendrovių, o GRI išliko populiariausiu vertinimo standartu, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Jį naudojo 95 proc. „KPMG“ apklaustų kompanijų 52-ose šalyse, tarp jų – išmaniųjų technologijų milžinė „Apple“, automobilių gamintoja „Toyota“ ar maisto produktų koncernas „Nestlé“. Lietuvoje šią metodiką taiko telekomunikacijų įmonė „Telia“, „Ignitis“, „Kauno Energija“, jos principais vadovaujasi ir dalis viešojo sektoriaus įstaigų.
Naudodamiesi GRI gairėmis verslas, institucijos ir nevyriausybinės organizacijos gali įvertinti, kaip jų veikla atitinka ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tvarios plėtros reikalavimus. Tai pirmasis tvariai plėtrai vertinti skirtas standartas pasaulyje – jis gali būti nesunkiai pritaikytas įvairiuose sektoriuose ir yra lengvai suderinamas su kitomis iniciatyvomis bei vertinimo metodikomis.
Standarto metodologiją rekomenduoja ir Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinis susitarimas – naudodamasi GRI, organizacija gali atliepti ir 17 darnaus vystymosi tikslų, tarp kurių – skurdo mažinimas, lyčių lygybės skatinimas, žiedinės ekonomikos plėtra, inovacijos ir kiti pasauliui svarbūs tikslai.
„Tvari verslo veikla dažnai siejama tik su aplinkosauginėmis iniciatyvomis, tačiau pirmiausia tvarumas reiškia dėmesį holistiniam, subalansuotam verslo augimui. GRI standartas leidžia įvertinti, kaip įmonės veikia kiekvienoje iš darnaus vystymosi krypčių, taip pat kaip joms sekasi siekti darnaus vystymosi tikslų, įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus”, – sako „Sustain Academy“ bendraįkūrėja, Austė Valikonytė.
Padeda planuoti plėtrą
Išsamų įmonių socialinės atsakomybės vertinimą sudaro keturios dalys – problemų įvardijimas, kriterijų matavimas, valdymas ir pokyčiai. Pagrįsta problemos analizė ne tik padeda identifikavus silpnąsias vietas greičiau rasti sprendimą, bet ir stiprina suinteresuotų šalių komunikaciją bei tarpusavio pasitikėjimą.
Pasitelkusios GRI standartą, suinteresuotos šalys gali lengvai palyginti skirtingų organizacijų duomenis, taip pat įvertinti skaidrumą ir veiklos efektyvumą. Kadangi šios vertinimo gairės naudojamos plačiausiai pasaulyje, vyriausybės, verslas ir investuotojai gali sklandžiau komunikuoti spręsdami tiek ekonominius, tiek socialinius iššūkius. Skaidrūs ir atviri duomenys padeda kurti pasitikėjimą, kuris verslui reiškia klientų bei investuotojų lojalumą ir augimą.
„Pateikdamos tvarumo ataskaitas, įmonės ne tik „atsiskaito“ visuomenei, investuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims apie savo veiklą, bet ir brėžia gaires ateities procesams. Todėl veiklos tvarumo vertinimui pasitelkti standartai ne tik padeda iškelti ambicingus augimo tikslus, bet ir nustato aiškius kriterijus, kuriais bus matuojamas jų įgyvendinimas“, – pasakoja tvarumo ekspertė A. Valikonytė.
Standartus atitinkančios veiklos ataskaitos struktūruoja tvaraus augimo procesą ir užtikrina, kad šis atneš laukiamų rezultatų. Kasmetinės tvarumo ataskaitos svarbios ir pačioms įmonėms, nes padeda sekti per laikotarpį įvykusius pokyčius bei atitinkamai koreguoti verslo procesus.
„Kokybiškai tvarumo ataskaitai reikia patikimų, išsamių duomenų, atspindinčių realią bendrovės situaciją. Pateikiamos informacijos autentiškumas rodo, kaip įmonės deklaruojamos vertybės ir misija atsispindi realiuose veiksmuose ir žingsniuose, kuriuos kompanija įgyvendino per praėjusius metus“, – tvirtina „Sustain Academy“ bendraįkūrėja.
Anot jos, pastanga apibrėžti įmonės veiklą rengiant tvarumo ataskaitą gali tapti ir tvarumo pamoka verslui. Formuluodamos tikslus ir jų matavimo instrumentus, įmonės kartu rengia ir tvarumo strategijos juodraštį, kuris tampa šiuolaikinio pasaulio iššūkiams neabejingo verslo DNR.
Įrankis efektyviai komunikacijai
Kiekvienos kompanijos veikloje dalyvauja daug suinteresuotų šalių, todėl tvari veikla svarbi ne tik dėl galimybės sumažinti kaštus ar prisijaukinti naujus vartotojų segmentus. Ekologija, lyčių lygybės principai, prisitaikymas prie žiedinės ekonomikos svarbūs investuotojams, įmonių valdybų nariams, darbuotojams ir klientams. Skaidri, nuosekli ir pagrįsta komunikacija yra esminis pasitikėjimo verslu garantas.
Rengdama tvarumo ataskaitą, įmonė identifikuoja silpnąsias bei stipriąsias organizacijos vietas.
„Jei iki šiol kompanijos daugiausia dėmesio skirdavo finansiniams veiklos aspektams, tokiems kaip ketvirčio rezultatai, pajamos ir pelnas, šiandien vis didesnę svarbą įgyja ir kompanijos vaidmuo prisidedant prie globalių problemų sprendimo. Efektyvi komunikacija yra svarbus veiksnys pristatant kompanijos pasiekimus tvarumo srityje, nes daugelis vertina įmones pagal viešai prieinamą informaciją. Kasmetinėse tvarumo ataskaitose atsispindintys skaičiai ir kompanijos pažanga gali formuoti teigiamą įvaizdį viešojoje erdvėje“, – sako „INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas.
Tvarumo ataskaitos praverčia ne tik planuojant kompanijos veiklą ir komunikuojant pasiekimus, bet ir padeda geriau suvaldyti kylančias krizes. Aiškus problemų įvardijimas leidžia greičiau įvertinti situaciją ir imtis veiksmų. Nuosekli, skaidri ir uždokumentuota įmonės veikla leidžia atsispirti ir pagrįstai komunikuoti krizės akivaizdoje.
Anot K. Gečo, tvarumo ataskaita neturėtų nugulti tik įmonių el. puslapiuose. Investavus į tvarumo ataskaitą, svarbu ir tinkamai ją iškomunikuoti visoms suinteresuotoms šalims tiek išorėje, tiek viduje.
„Tvarumo ataskaita nėra tik atsiskaitymas ir faktų sudėjimas į vieną vietą – ji yra puikus informacijos šaltinis ir priežastis komunikuoti įmonės vertybes ir veiklą tiek viduje, tiek išorėje“, – teigia pašnekovas.
Daugiausia dėmesio jis rekomenduoja skirti komunikacijai su darbuotojais, nes žmonėms patinka dirbti organizacijoje, kuriai rūpi ne tik komerciniai tikslai, tačiau ir žmonės, visuomenė, aplinka, kurioje gyvename. Tokie aspektai yra papildomi motyvacijos elementai bei gali tapti svarbia patrauklaus darbdavio įvaizdžio strategijos dalimi.
