Viskas pasikeitė per savaitgalį
„Delfi TV“ laidų vedėja ir aktualijų žurnalistė Kristina Pocytė sako, kad viskas pasikeitė vieną 2020–ųjų kovo savaitgalį, kai teko greitai keisti planuotų laidų scenarijus bei planuoti interviu nuotoliniu būdu. Tuomet pranešus apie pirmuosius COVID–19 atvejus, įvedant pirmąsias rekomendacijas ir galiausiai įvedus karantiną prie naujų darbo sąlygų teko prisitaikyti greitai, o iki tol suplanuotos temos ir pašnekovai pasikeitė akimirksniu. Visų dėmesio centre atsidūrė pasaulį sukaustęs virusas, o pirmuoju pašnekovu visose naujienų laidose – tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijos Veryga.
„Pradžia buvo sunki ir atrodė lyg filmas ar sapnas, iš kurio niekaip neišėjo prabusti. Ir užmigdavau, ir prabusdavau su mintimis apie tai, kas vyksta. Tą savaitgalį, kai buvo priimtas sprendimas nuo pirmadienio Lietuvoje skelbti karantiną, net nenutuokiau, kaip viskas pasikeis. Nors vos sužinoję Vyriausybės sprendimus planavome, kaip reikės viską keisti, su sutartais pašnekovais buvo perkalbėta, kad keliamės į nuotolinius pokalbius.
Tiesa, vienas asmuo vis dėlto tą dieną buvo „Delfi“ studijoje. Tai buvo A. Veryga. Išskirtinį interviu su juo buvau sutarusi seniai, tad po į nuotolinius pokalbius perorientuotos darbo dienos eteryje paskutinį svečią sutikau studijoje. Žinoma, tuo metu negalvojau, kad tai paskutinis į studiją atėjęs svečias. O tas interviu dabar kelia šypseną, nes jo metu mes su ministru studijoje kalbėjome net be kaukių“, – prisiminė TV laidų „Jūs rimtai?“ ir „Delfi Diena“ vedėja K. Pocytė.
Tuomet „Delfi TV“ komanda planavo, kad svarbiausi pašnekovai galės ateiti į studiją, o daugelį pavyktų pakalbinti ir nuotoliniu būdu. Tačiau vos pasibaigus interviu su buvusiu sveikatos apsaugos ministru, situacija pasisuko taip, jog visus pašnekovus teko kalbinti tik nuotoliniu būdu, o patys valdžios atstovai pradėjo organizuoti nuotolines spaudos konferencijas. Situacijai blogėjant informuoti visuomenę reikėjo nuolatos.
Jau tuomet pasikeitė ne tik darbo planavimas, bet ir techninės smulkmenos. Prieš sutartą pokalbį su pašnekovais televizijos laidų komandos patikrindavo, kaip galės susisiekti su savo pašnekovu ir ar apskritai pavyks sklandžiai transliuoti interviu. Pasiteiravus, kas pirmąją savaitę, kai visas pasaulis dar bandė prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir darbo ritmo, buvo sunkiausia pačiai Kristinai, ji nedvejodama atkirto, kad nors prie ilgų darbo valandų yra pripratę daugelis dirbančiųjų žiniasklaidoje, šįkart laidoje teko išmokti žiūrėti ne į pašnekovus, o tiesiai į objektyvą.
„Jei žiūrovui atrodo, kad žurnalistas nuotolinio pokalbio metu žiūri į pašnekovą arba į žiūrovus, tai iš tikrųjų žurnalistas tiesiog mato juodą objektyvą, o ekranas, kuriame matyti pašnekovai, yra kiek žemiau, tad kartais net juokaudavau, kad taip dirbdama išmoksiu labai plačiai matyti. O jei rimtai, pirmą savaitę po laidų man sukdavosi galva nuo žiūrėjimo į vieną tašką. Žinoma, ir nuo įtampos dėl pasikeitusio ritmo ir pokalbių pobūdžio.
Tiesa, kartu pašnekovai tapo kur kas labiau pasiekiami. Pirmojo karantino metu kalbinau lietuvius iš Kinijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Italijos, Indonezijos, Latvijos ir daugybės kitų šalių, o ir politikai ar visuomenės veikėjai prisijungdavo pokalbiui ir iš savo sodybos ar pajūrio. Ribų nebeliko ir tai labai džiugina. Tikiu, kad šis įprotis ir liks, o tai labai praturtins pokalbius ir praplės ne tik žurnalistų, bet ir pašnekovų galimybes“, – sakė patyrusi žurnalistė.
Pirmųjų savaičių metu, anot žurnalistų, nutiko viskas, kas tik gali: dingo garsas, trūkinėjo ryšys, pašnekovai ne tik pamiršdavo atsiliepti sutartu metu, bet ir užtrukdavo kitame skambutyje, o tiesioginio eterio metu būdavo tiesiog nepasiekiami. Kai kuriems jų esant gatvėje dėl šalto oro tiesioginio eterio metu išsikraudavo telefonas, o filmuojant laidą „Jūs rimtai?“ tiesioginiame eteryje kalbėjusi pašnekovė pabėgo, nes atėjo klientas. Nors dažniausiai žiūrovo akis tokių smulkmenų nepamato, o televizijoje dirbantys profesionalai stengiasi situaciją greitai suvaldyti, kurioziškų situacijų rengiant medžiagą nuotoliniu būdu netrūko.
Padaugėjo netikrų naujienų
Kristinai antrina ir „Delfi TV“ prodiuseris Justinas Arlauskas. Iššūkiu tapo nauji reikalavimai bei aiškaus plano nebuvimas. Paprastai, pavyzdžiui, Justino kuriamoje laidoje „Delfi Rytas“ pašnekovai dalyvauja gyvai, tad greitai pasikeitus situacijai, nors žurnalistai ir yra įgudę transliacijas vesti ir nuotoliniu būdu bei dirbti įvairiomis sąlygomis, teko mokyti to pašnekovus, kad laidas vis dėlto pavyktų nufilmuoti.
„Apie tai, kaip veikia karantino ribojimai, daugelis iš mūsų buvo skaitę tik istorijos vadovėliuose, o kaip visą tai įgyvendinama realybėje buvo žinoma nedaug. Be to ir tuometinė Vyriausybė nebuvo iškart parengusi aiškaus plano, kaip tam tikrų sričių darbas gali ir turi būti organizuojamas, ar apskritai jis gali vykti ir pan.
Tačiau suprasdami, o tiksliau matydami, kaip išaugo portalo skaitomumas ir žmonių susidomėjimas, greitai radome sprendimus, kaip laidą toliau galime kurti“, – kalbėjo prodiuseris.
Atlikus auditorijos tyrimą, kurio metu buvo vertinamas naujienų patikimumas, žmonės kaip pirmąją mediją išskyrė televiziją. „Delfi TV“ komanda neslepia, kad vienas didžiausių iššūkių tapo kas rytą pakviesti savo sričių profesionalus ir žmones, kurie tiesiogiai prisideda priimant sprendimus, kurie svarbūs daugeliui.
„Žmonės nori, kad būtent sprendimų priėmėjai jiems pakomentuotų, paaiškintų, kas ir kodėl yra priimama, kokio rezultato ir kada tikimąsi. Na, o kalbant apie visos žiniasklaidos iššūkius, įvardinčiau dezinformacijos skleidimo gausą.
Kaip niekada svarbu tapo kelis kartus patikrinti faktus, skaičius, nes kartu su išaugusiais informacijos srautais, padaugėjo ir taip vadinamų netikrų naujienų (angl. fake news), susijusių su koronavirusu, skiepais ir kitais tada ir dabar svarbiais dalykais, srautai“, – pasakojo J. Arlauskas.
Iššūkis – nesusirgti
Be išbandymų ir nuolat besikeičiančios situacijos žurnalistams teko nuolat dirbti tarp žmonių ir pirmiesiems vykti į pavojingas vietas, transliuoti iš konferencijų ar kitų svarbių vietų.
„Didžiausias iššūkis buvo nesusirgti atliekant savo darbą. Mes, aktualijų žurnalistai, operatoriai ir fotografai, negalime dirbti iš savo namų. Taip, dalį darbo taip atlikti galime, bet mūsų misija yra kitokia – turime fiksuoti įvykius ir perteikti svarbiausią informaciją, todėl turime keliauti į įvykius, fiksuoti spaudos konferencijas, Seimo posėdžius ir daugelį kitų dalykų.
Itin griežtai žiūrime į saugumą „Delfi TV“ studijoje. Manau, mūsų pastangos buvo didžiulės ir jos pačios kalba už save – tik praėjus lygiai metams nuo pirmojo karantino paskelbimo užfiksavome pirmuosius COVID–19 atvejus tarp savo kolegų ir ėmęsi skubių sprendimų neleidome virusui išplisti. Ir būtent dėl tų skubių sprendimų turėjau vieną įdomiausių pandeminių nuotykių – savaitei įsirengiau TV studiją savo svetainėje ir iš namų skaičiau žinias bei vedžiau aktualias diskusijas“, – prisiminė K. Pocytė.
Ji taip pat svarsto, kad dar prasidėjus pirmajai bangai visuomenė tarsi tapo žiniasklaidos dalimi. Kol vieni neatplėšdavo akių nuo naujienų srauto, kiti skaitytojai ir žiūrovai, nuolat laiškais, skambučiais ir žinutėmis stengėsi informuoti žurnalistus apie įvairius įvykius.
Tiesioginis eteris – tiesiai iš namų
„Delfi TV“ žiūrovai turbūt pastebėjo, kad kurį laiką televizijos laidų vedėjai žinias skaitė ir pašnekovus kalbino ne būdami, kaip jau įprasta, studijoje, o iš savo namuose įrengtų studijų. Kameras teko statyti ir prieš virtuvėje esantį langą, ir ant piešimui skirto stalo ar tiesiog valgomajame.
„Dirbant iš namų kamerą man atstojo kompiuteris, tad suradusi labiausiai apšviestą sieną pastūmiau šalia lentyną, pasistūmiau savo piešimo stalą, ant kurio pasistačiau kompiuterį ir viskas, liko laukti pirmos darbo dienos. Darbas iš namų kitoks, bet tikrai įrodėme, kad galima dirbti bet kokiomis sąlygomis.
Tiesa, tik praėjus metams po pirmojo karantino supratau, ką reiškia dirbti pusiau su treningu. Tik iš namų dirbdama galėdavau pasipuošti iki pusės ir žiūrovai to nė nenutuokdavo“, – su šypsena pasakojo K. Pocytė.
Karantinas, pandemija ir pastarieji metai neabejotinai privertė daugelį prisitaikyti prie naujų aplinkybių bei gyvenimo ritmo. Televizijos komanda sako, kad tai kartu ir užaugino bei įrodė, kad kasdien siekiant įgyvendinti svarbiausią misiją – suteikti žiūrovams naujausią informaciją, galima susitvarkyti su viskuo.
„Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.
