Progresyvų požiūrį į darbuotojų produktyvumo vystymą jau pora metų sėkmingai taiko fintech kompanija „kevin.“, viena iš vertybių laikydama darbuotojo verslumą ir suteikdama laisvę kūrybiškų sprendimų paieškoms. Kompanijoje taikomas neįprastas darbo organizavimo standartas leidžia pasiekti didesnį darbuotojų produktyvumą ir per trumpesnį laiką pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Per ilgos darbo valandos padaro daugiau žalos nei kuria naudos

Viršvalandžiai ir ilgos darbo valandos negarantuoja nei kiekybės, nei kokybės. Nepaisant to, kiek svarbios mums gali atrodyti priežastys, viršvalandžiai nepadeda.

Pirma – jie negeneruoja didesnės vertės. Organizacijos inertiškai deleguoja daugiau užduočių jas greičiau atliekantiems – „Krauna tiems, kas neša“. Tokiame ydingame rate sukasi vadovai, darbo rezultatus matuojantys išdirbtomis valandomis. Taip jie išreiškia lūkestį apie ilgų darbo valandų standartą norint kilti karjeros laiptais.

2015 metais Harvardo universiteto profesorės, dr. Erin Reid atliktas tyrimas atskleidė, kad vienos didžiausių pasaulyje valdymo konsultacijų firmos vadovai, deja, negalėjo įvardinti apčiuopiamo skirtumo tarp darbuotojų rezultatų, kurie dirbo 80 valandų per savaitę, ir tarp tų, kurie tik simuliavo darbą. Nebuvo rasta jokių įrodymų, jog darbuotojai, dirbę trumpiau, padarė mažiau darbų arba, kitaip tariant, tie, kurie dirbo ilgiau, nuveikė daugiau.

Antra, ilgos darbo valandos kenkia tiek asmeniniu, tiek organizacijos lygmeniu. Įvairių tyrimų duomenys liudija, jog viršvalandžiai arba ilgos darbo valandos nėra natūralu mūsų organizmo biologiniam ciklui, o to pasekmė – pervargimas ir vėliau lydintis „perdegimas“. Per ilgų darbo valandų sukeltas stresas turi įtakos formuojantis blogai miego kokybei, depresijai, alkoholizmui, atminties sutrikimams ir kitoms sveikatos problemoms. Ilgos darbo valandos neigiamai veikia ir darbuotojo gebėjimą mąstyti strategiškai. Išsekęs darbuotojas linkęs pasimesti tarp detalių, informacijos kiekio bei prioritetų, taip nebekurdamas realios vertės savo buvimu darbo vietoje. O tai, be abejo, veikia ir organizacijos gerovę. Kas, jei ne žmonės, kritiškai įvertins kompleksinę situaciją ir ras teisingą sprendimą? Tad trokštamiems rezultatams pasiekti būtini sklandūs tarpusavio santykiai, paremti organizacijos ir darbuotojų dialogu.

Fiksuotas valandų skaičius prieštarauja produktyvumo prigimčiai

Fiksuota 8 valandų darbo diena šiandien tėra 19-ojo amžiaus socializmo reptilija. Kartą jau transformavome darbo valandų organizavimo sampratą pilno etato darbo dieną sutrumpinę iki 8 valandų. Anuomet stebėjome padidėjusius našumo rodiklius, o svarbiausiu produktyvumo veiksniu laikėme fiksuotas pertraukas ir apibrėžtą poilsio laiką. Deja, šiandienos verslo poreikiams atliepti to nebeužtenka. Technologijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą, radikaliai pertransformuodamas ir pačią darbo esmę. Vis pigiau vertinamos aiškiai apibrėžtos užduotys (dar kitaip vadinamos algoritminėmis), vietą užleidžiančios brangstančioms euristinėms, t. y. toms, kurios reikalauja nuolatinio mokymosi generuojant naujus sprendimus.

Siekdami numatyti rytojaus rinkos poreikius, kompanijoje „kevin.“ savo komandai formuluojame didelio kompleksiškumo bei kūrybinio intelekto reikalaujančias užduotis, todėl valandų skaičiavimas čia praranda prasmę ir nebetarnauja pirminiam tikslui – inovatyviam sprendimui atrasti. Startuolyje ypač vertiname efektyvumą ir suprantame, kad siekiant generuoti protingas idėjas ir sprendimus, būtinas netrukdomas laikas, skirtas pagalvoti, pasisemti idėjų ar įkvėpimo. Kadangi neįmanoma būti vienodai rezultatyviam ir efektyviam nepertraukiamas 8 darbo valandas, netikslinga nustatyti ir valandų skaičių reikiamo sprendimo sugeneravimui. Todėl vykdydami talentų paiešką, ieškome ambicingų ir verslių žmonių, turinčių kritinį mąstymą, gebančių spręsti kompleksines problemas bei turinčių vidinės motyvacijos efektyviai planuoti savo darbo laiką. Taikydami individualaus, mūsų įmonės viduje vadinamo freelancerių darbo laiko organizavimo principą, sėkmingai palaikome sukurtos vertės kiekybės ir kokybės santykį.

Tad koks darbo valandų skaičius per dieną yra optimalus?

Tobulo darbo dienos valandų skaičiaus rezultatui pasiekti kol kas niekas nenustatė, tačiau žinodami, kaip veikia žmogaus psichologija, galime pritaikyti formulę individualiai. Euristinės užduotys verčia mus keisti darbo stilių – svarbu dirbti protingai ir būti maksimaliai susikoncentravusiam.

Ši intensyvi minčių koncentracija dar kitaip vadinama srauto (ang. Flow ) būsena. Realiu laiku gaunamas atgalinis ryšys apie pasiektą rezultatą suformuoja pasitikėjimo savo jėgomis jausmą ir leidžia užtikrintai siekti sudėtingų tikslų prarandant laiko pojūtį. Šioje būsenoje kelis kartus intensyviau vystosi ir stiprėja įgūdžiai, o produktyvumas gali padidėti iki 500 proc. Būdamas flow būsenoje, darbuotojas išnaudoja produktyviausias savo valandas maksimaliam rezultatui pasiekti, todėl per trumpesnį laikotarpį gali pasiekti daugiau nei dirbdamas ilgesnį laiką nustatytomis valandomis.

Giliojo darbo (ang. Deep work) šalininkai tiki, kad trys – keturios valandos nepertraukiamo ir netrukdomo darbo užtikrina trokštamus pokyčius siekiant palaikyti maksimalų produktyvumą. 60 – 90 minučių darbo sesijos yra puikus startas pradėti praktikuoti siūlomą metodiką, vėliau ilginant sesijas ir vystant koncentracijos įgūdį.

Įdomu tai, kad perdozavimas ar piktnaudžiavimas flow būsena turi ir neigiamų pasekmių. Nepailsėjus ir nepadarius reikiamos pertraukos, tampa vis sudėtingiau vėl patekti į šią būseną, o pati veikla tampa mažiau miela ir kurianti pasitenkinimą.

Kadangi flow būsenos pasiekti neįmanoma būnant trikdžių pilnoje aplinkoje, pirmiausia rekomenduojama išsijungti telefoną, pranešimus kompiuteryje. Daugybė organizacijų vis dar sabotuoja flow būseną kurdamos produktyvumą naikinančius lūkesčius darbuotojams: reikalauja dalyvauti visuose susirinkimuose, būti pasiekiamiems visur ir visada, greitai reaguoti į laiškus ar žinutes, būti atviriems naujoms užduotims. Kompanijoje „kevin.“ suprantame, kad reikalaudami iš darbuotojų būti universaliais kariais, nepasiektume svarbiausio tikslo – strategiškai mąstančių ir koncentruoto dėmesio darbuotojų. Todėl susirinkimams keliame griežtas taisykles: susitikimų pagrindas yra problemos sprendimo būdų paieška, juose dalyvauja tik tie, kurie turi kompetencijų pasiūlyti sprendimus. Kitaip tariant, nėra jokio betikslio nuveiktų smulkių darbų raportavimo.

O kas pasirūpins likusiomis užduotimis?

Deja, flow būsena ir individualus darbo dienos planavimas nėra pritaikomas pozicijoms, paremtomis algoritminėmis užduotimis. Pasaulio Ekonomikos forumas prognozuoja, kad tokio tipo užduotys ilgainiui bus automatizuotos mašinoms perimant vis daugiau pasikartojančių rutininių darbų ir taip paveiks apie 32 proc. darbo pozicijų. Panašu, kad žinių revoliucijos akivaizdoje, organizacijos turi puikią progą jau dabar transformuotis į rytojaus darbo dienos laiko organizavimą, paremtą lankstumu ir orientacija į vertę kuriantį rezultatą. Dėl gerųjų praktikų stokos, organizacijos nebeišnaudoja viso savo žmogiškųjų išteklių potencialo, nes nežino, kaip pasiekti maksimalų efektyvumą ir darbuotojų rezultatyvumą. Nustojusios darbo našumą matuoti darbo valandomis ir sukurdamos palankias sąlygas darbuotojo kūrybiškumui bei netrukdomam mąstymui, jos turi galimybę tobulinti svarbiausius darbuotojų įgūdžius, būtinus didžiausią vertę kuriančioms kompleksinėms užduotims atlikti.