Turime ugdyti kritinį mąstymą
Darbo ateities tyrėja sako, kad gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, suprasti bei dirbti kartu su intelektualiomis mašinomis, imtis kelių vaidmenų ir mąstysena yra pagrindinės savybės, kurios padės judėti į priekį.
„Manau, kad į pokyčius reikia žiūrėti, kaip į galimybę, o ne grėsmę. Mes visi išgyvename tuos pačius pokyčius, jūs nesate tame vieni. Manau, kad svarbiausia yra išlikti atviriems, nenustoti mokytis ir įgyti naujus reikiamus įgūdžius. Ir tai daryti greitai. Visi išmokome naudotis kompiuteriais, tad išmoksime naudotis ir naujomis technologijomis“, – sako mokslininkė.
Ji taip pat pažymi, kad mums, žmonėms, vadovams, organizacijoms yra būtina vystyti kritinį mąstymą. Svarbu suprasti, kad su dirbtinio intelekto pagalba mes galime atlikti tam tikrus darbus greičiau, tačiau žmogus turi būti protingesnis ir priimti galutinį sprendimą.
„Turėtumėte žiūrėti į dirbtinį intelektą, kaip į naują geriausią mažąjį padėjėją, kaip į savo vasaros praktikantą, kuris greičiausiai visą laiką kenčia nuo pagirių. Todėl jo darbą visada reikia patikrinti ir galutinį sprendimą priimti patiems. Mes turime būti meistrai, o ne atvirkščiai“, – sako H. Vourenma.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad ko dirbtinis intelektas vis dar nesugeba daryti – valdyti žmonių ir šios srities jam atiduoti žmonės jokiu būdu neturėtų.
Didžiausias iššūkis yra ne pačios technologijos
Rugsėjo 14 d. „HR Savaitė Lietuva“ konferencijoje dalyvavusi tyrėja atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinės organizacijos ir jų vadovai yra ne pačios technologijos, o jų įvedimas į įmonės darbą ir su tuo ateinantys pokyčiai.
„Dauguma organizacijų, su kuriomis dirbame supranta, kad reikia diegti naujus įrankius, mokytis daug naujų dalykų ir mokyti to darbuotojus. Tačiau šis procesas yra sunkus ir reikalauja laiko. Naujų įrankių įvedimas turi įtakos visam įmonės darbo organizavimui: kaip mes dirbame, kiek laiko užtrunkame atlikdami tam tikras užduotis ir kaip organizuojame savo darbą. Naujų įrankių integravimas – tai lyg akmens įmetimas į vandenį: jis daro vieną, dvi, tris, keturias ir kartais daugiau bangų. Įmonės turi galvoti apie jas visas“, – patirtimi dalijasi H. Vourenma.
Ji sako, kad pokyčiai, kurie vyksta kelia daug klausimų, kartais ir baimių, bet geriausia, ką dabar turėtų daryti vadovai – tai galvoti, kaip prie to prisitaikyti. „Kaip šis pokytis atrodo mūsų organizacijoje? Į ką turėtume sutelkti dėmesį? – pagrindiniai klausimai, į kuriuos atsakymų turi ieškoti vadovai. Tuomet gilintis, kokius įgūdžius jo darbuotojai turi ir kokių naujų įgūdžių jiems reikia, kad darbas vyktų toliau ir visi jaustųsi komandos dalimi,“ – sako ji.
Pokyčiai turi vykti trijuose lygmenyse
„Aš esu optimistė. Manau, kad naujausios technologijos leidžia mums sukurti globaliai tvarų darbinį gyvenimą. Tačiau, kad taip būtų, prisitaikymas prie pokyčių turi vykti ne tik individualiame bei organizaciniame, bet ir visuomenės lygmenyje“, – sako mokslininkė.
Anot H. Vourenmos, visuomenės struktūra turi suteikti organizacijoms galimybę veikti kitaip, persiorganizuoti, suteikti darbuotojams erdvę mokytis ir prisitaikyti, o individai – priimti atsakomybę į savo rankas ir gebėti prisitaikyti patys. Tyrėja įsitikinusi, kad visuose trijuose lygiuose vykstantis prisitaikymo procesas sukurtų nuostabų darbinį gyvenimą.
