Kaip bebūtų – pasaulio technologijų gigantai („Apple“, „Samsung“, „Garmin“, „Fitbit“ ir daugelis kitų) toliau juos tobulina, papildo įvairiomis funkcijomis, tobulina techninius ir stiliaus parametrus. Jie tapę įprasti. Nebekvestionuojame pagalbininkų funkcionalumo. Nebekeliame pasitikėjimo klausimo. Tačiau, kol mėgaujamės jų teikiamais privalumais, sparčiai vystoma visiškai nauja pagalbininkų kategorija – hearables.

Iš principo, tai tas pats „žaisliukas“ ant riešo, tačiau esminis jo privalumas – garsas. Prognozuojama, kad būtent šie „hearables“ yra viena iš 9 sričių, kuri smarkiai ištobulės per ateinančius septynerius metus. Kaip puikų pavyzdį galime nurodyti Pietų Korėjos startuolį SGNL, kuris sukūrė technologiją, įgalinančią garsą perduoti visiškai be laidų. Veikimas pagrįstas garso bangų perdavimu per žmogaus kaulus į vidinę ausį. Taigi kuomet jums kas nors paskambina, jums tereikia pridėti pirštą prie ausies ir girdite tai, ką pašnekovas jums sako.

Sakysite, kam to reikia, kai eilė technologijų įmonių jau seniausiai gamina išskirtinės kokybės bevieles ausines („Beats“, JBL, „Marshall“ ir daugelis kitų). Na, būtumėte tai pasakę 1965 metais Operacijos „Y“ ir kitų Šuriko nuotykių personažui laikančiam egzaminą pas profesorių. Tačiau, jei rimtai, šioje vietoje turbūt su manimi sutiksite, kad visą laiką būti užkimšta viena ar abejomis ausimis, ar ant jų kažką nešioti nėra ypač patogu.

Viena technologija pati iš savęs tikrai sunkiai ras kelią ant mano jau minėtų vartotojų riešų. Juolab, kad ten jau kažkas tikriausiai ir taip puikuojasi. Tačiau čia reiktų paminėti „Facebook“ ir „Instagram“, kurie testuoja „Voice status update“ funkciją, kuri bus kur kas intymesnė, kur kas labiau personalizuota, nei tekstas, tačiau ne tokia sudėtinga, kaip video formatas. O grįžtant prie SGNL technologijos – jums nereikės ieškoti ausinių, ar jaudintis, kad žinutę išgirs aplinkiniai.

Panaudojimo galimybės – labai plačios: naujienų portalai tokiu būdu gali pranešinėti orus – ištariate „Delfi Orai Vilnius“ – pridedate pirštą – žinote orus, prekiniai ženklai ne tik bendraus su jumis, tačiau kalbės. Konkrečiu balsu, konkrečiu tonu. Pavyzdžiui, jau kurį laiką nefiksavote savo bėgimo laiko – „Endomondo“ (ar panašios) aplikacijos botas įsakmiu tonu siunčia jums asmeninę žinutę „Daliau, kelkis nuo sofos ir eik sportuoti“. Galiausiai – galėsite savo mylimajai ar mylimajam siųsti ne tik širdeles, o visokius mielus šnabždesius skirtus tik jos ar jo ausiai.

Žinoma, naujų technologijų panaudojimas, tarp jų ir hearables, priklauso nuo aibės dalykų, pavyzdžiui:

– Prieinamumo;

– Kainos;

– Vertės (tiek realios, tiek suvokiamos);

– Svarbos (kas dar be jūsų naudoja) ir, žinoma,

– Pasitikėjimo.

Kai didžioji dalis aukščiau išvardintų dalykų gana racionalūs, pasitikėjimas yra sunkiai nusakomas. Tačiau turbūt būtent pasitikėjimas yra lemiantis faktorius, kuris nusprendžia naujų technologijų skvarbą, paplitimą ir pritaikymą.

Remiantis paskutine PHD apklausa, net 88 proc. Lietuvos interneto vartotojų pasitiki „Google“ paieška. Tai yra daugiau nei daktarais (83 proc.), mokytojais (82 proc.) ir policija (78 proc.). Pasitikėjimas robotais, savaeigiais automobiliais ir dirbtiniu intelektu (atitinkamai 39 proc., 37 proc. ir 35 proc.) yra gerokai mažesnis, tačiau smarkiai lenkia Vyriausybę (29 proc.) ir Seimą (17 proc.). Pasitikėjimas „Block Chain“ technologija kol kas žemas (21 proc.), tačiau Vilniuje ką tik įkurtas „Block Chain Vilnius“ centras, manau, greitu laiku pakeis šį status quo.

Toks aukštas pasitikėjimas „Google“ algoritmais galimai sufleruoja tikrą žinią, kad žmonija jau nesiruošia technologiniam šuoliui, kad žmonija jau yra tame šuolyje, kada technologija pasitikime labiau nei žmogumi. Ir šuolio trajektorija kardinaliai jau nesikeis. Taigi, drąsiai griebkime technologinius žaisliukus, išmokime jais naudotis ir nustokime konkuruoti su mašinomis. Jos vis vien bus našesnės, greitesnės, tikslesnės. Čia norėčiau pacituoti šių metų pasaulio ekonomikos forume nuskambėjusia Jack Ma frazę, kad turime nustoti konkuruoti su mašinomis tiesioginiu būdu, turime būti kardinaliai kitokie ir savo vaikus mokyti sporto, muzikos, tapybos ir menų.

Ir pabaigai tik pasikartosiu, kad robotais ir dirbtiniu intelektu jau dabar pasitikime daugiau nei Vyriausybe ar Seimu.