Technologijos skaitymą perkėlė į kitą lygmenį
„Be jokios abejonės, skaitmeniniame amžiuje į daugumą dalykų privalome pažvelgti kitaip – per sparčios technologijų pažangos prizmę, tačiau mūsų įpročiai nepakito taip, kaip prognozavo dalis futurologų. Kaip gerą dešimtmetį televizijai pranašaujamas liūdnas galas, taip ir knygų skaitymą dauguma pesimistų „nurašė“ praeities užsiėmimui, tačiau televizija vis dar yra populiariausia medijos priemonė, o knygas laisvalaikiu skaito bent 4 iš 10 lietuvių. Tiesa, reikia pripažinti, kad, nors turinys liko toks pat, technologijos pakoregavo knygų formą: spausdintas knygas dabar renkasi apie du trečdaliai, elektronines – trečdalis literatūros mėgėjų, likusi dalis knygų skaitymą derina su kita veikla, todėl klausosi audioknygų. Liūdna, tačiau šių populiarumas nepelnytai vis dar laviruoja ant nišinio užsiėmimo ribos. Turbūt, didžiausias trukdis, kodėl šis formatas pas mus taip nenoriai skinasi kelią – kokybiško turinio stoka ir ribotas jo prieinamumas dėl finansinių ar technologinių priežasčių“, – pastebi D. Filmanavičiūtė.
Pasak jos, tikslios statistikos nėra, bet šiuo metu apie 2–3 proc. visos knygų rinkos Lietuvoje sudaro skaitmeninės knygos. Tai – itin mažas skaičius, nes, pavyzdžiui, JAV tokios knygos sudaro apie 20–30 proc., todėl norintys klausytis mėgstamos knygos automobilyje ar skaityti planšetėje norimu laiku, tai gali lengvai padaryti. Skaitmeninių knygų pasirinkimas Lietuvoje ne toks didelis – per metus išleidžiamoms beveik 3,5 tūkstančio popierinių knygų tenka apie 500 skaitmeninių.
„Istoriškai knygos ir literatūra Vakarų kultūroje užima svarbią vietą, nes knygų skaitymas įprastai siejamas su gyliu, susikaupimu ir kitomis intelektinėmis dorybėmis. Technologijos šį užsiėmimą ne sumenkino, bet atvirkščiai – suteikė daugiau galimybių turinio įsisavinimui: jeigu tradicinė popierinė knyga yra tarsi universalus mobilus skaitymo įrenginys, planšetė ar skaityklė „Kindle“ – tarsi nešiojama biblioteka, kurioje telpa visos norimos knygos. Atrodytų, skaitymo malonumui trukdžių neturėtų kilti, visgi viskas ne taip paprasta. Dėl kokybiško turinio lietuvių kalba stokos dalis žmonių nesiryžta įsigyti elektroninės skaityklės ar prenumeruoti audioknygoms pritaikytą programėlę, todėl apsiriboja popierinėmis knygomis. Kita dalis sutrinka išgirdę terminą „skaitmeninė knyga“ ar „audioknyga“, manydami, kad šios technologijos reikalauja specifinių žinių ir išmanymo, todėl taip pat lieka prie senų skaitymo įpročių. Ir tik patyrę skaitytojai susikuria strategiją, kaip maksimaliai derinti literatūros, skaitymo formato ir aplinkos, kur ir kada skaitoma, derinį – sklandžiai „šokinėja“ tarp popierinių, elektroninių ir audioknygų. Šį atotrūkį savo nauja paslauga ir bandysime ištaisyti“, – pastebi „Cgates“ rinkodaros vadovė D. Filmanavičiūtė.
Biblioteka – tiesiog televizoriuje
Tiems, kurie neturi elektroninės skaityklės ar nenori siųstis specializuotų programėlių, „Cgates“ nuo sausio vidurio pasiūlys naują paslaugą – elektroninių knygų biblioteką tiesiog televizoriuje, kurioje bus galima įsigyti „Baltų knygų“ leidyklos audioknygų. Tarp jų – ir didelio populiarumo sulaukęs Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva Rerum“, norvegų detektyvų karaliaus Jo Nesbø ir JAV Prezidento Barack Obama mėgstamiausio 2015 m. kūrinio „Moiros ir Furijos“ autorės Lauren Groff knygos. Pasak D. Filmanavičiūtės, ši elektroninė biblioteka bus nuolat pildoma, o startavus virtualiai knygų mylėtojų šventei – „Knygų savaitei“, bus galima pasiklausyti ir pasižiūrėti interviu su lietuvių bei užsienio literatūros žvaigždėmis.
Norimą knygą įsigyti bus galima taip pat paprastai, kaip ir filmą iš audiotekos – sumokėjus tam tikrą knygos mokestį, ją bus galima klausyti bet kuriuo patogiu metu. Knygos įsigijimo laikas neturės jokios galiojimo pabaigos – audioknygas klientai nusipirks visam laikui. Kadangi „Cgates“ išmanioji televizija veikia „Android“ operacinės sistemos pagrindu, pradėjus audioknygą televizoriuje, ją tęsti nuo sustabdymo vietos bus galima bet kuriame kitame išmaniajame įrenginyje, kuriame yra įdiegta „Cgates TV“ programėlė.
„Net neabejoju, kad toks funkcionalumas sulauks didelio pasisekimo – juk dauguma nuolat skundžiasi laiko stoka ir tuo pateisina vangų knygų skaitymą. Juokauju, kad ši paslauga – „multitaskingo“ profesionalų svajonė, nes dabar mėgstamą knygą bus galima klausyti gaminant vakarienę, tvarkant namus ar užsiimant kita susikaupimo nereikalaujančia veikla. Dar daugiau – mėgstamos knygos klausytis bus galima su visa šeima, taip meilę literatūrai diegiant ir vaikams. Ir technologinių pokyčių bijoti nereikia, nes literatūros skaitymo įpročiai nenyksta, jie tiesiog keičiasi, klausimas – kaip sugebėsime įprotį skaityti suderinti su nuolat supančiu ir susikaupti trukdančiu technologiniu triukšmu“, – sako D. Filmanavičiūtė.
Audioknygos paveikesnės nei filmai
Audioknygų skeptikų abejones paneigia ir mokslininkai. Atliekant tyrimą, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacijos įsisavinimo kokybei klausant audioknygos ir tą pačią informaciją skaitant įprastinėje popierinėje knygoje, paaiškėjo, kad gebėjimas efektyviai suvokti ir prisiminti informaciją abiem atvejais nesiskyrė. Kadangi tik tuo atveju, kai garso įrašas būdavo pagreitinamas tris kartus, teksto suvokimas suprastėjo, mokslininkai priėjo prie išvados, kad įsisąmoninti informaciją ir skaitant popieriuje, ir klausant įrašo lengviau, kai skaitoma ar klausomasi lėčiau. Be to, garsinės knygos emociškai įtraukia stipriau nei televizija ar filmai.
„UCL Consultants“ atliko tyrimą, kurio metu psichologai vertino 18–55 metų dalyvių patiriamus pojūčius šiems klausantis gerai žinomų knygų – „Sostų žaidimai“, „Mergina traukiny“, „Avinėlių tylėjimas“, „Puikybė ir prietarai“ bei „Didieji lūkesčiai“. Tyrimo metu buvo lyginamas širdies susitraukimų dažnis, kūno temperatūra ir odos laidumas klausantis audioknygų bei žiūrint panašaus emocinio intensyvumo ir trukmės filmus. Rezultatai parodė, kad garsinių knygų klausymas, lyginant su tų pačių istorijų žiūrėjimu ekrane, turi stipresnį emocinį poveikį – tokios išvados buvo nuoseklios lyginant skirtingas istorijas, dalyvių amžių ir kitus demografinius rodiklius.
„Visi jau žinome apie elektronines ar audioknygas, tačiau nepamirškime ir dirbtinio intelekto bei papildytos realybės technologijų, kurios netrukus suteiks visiškai naują skaitymo patirtį. Neseniai Surėjaus universitetas paskelbė savo tyrimų projekto rezultatus, kuriuo siekia sujungti geriausią popierinės knygos patirtį su elektroninės knygos funkcijomis, todėl prognozuojama, kad netolimoje ateityje knygynų lentynose pasirodys taip vadinamos „papildytos realybės knygos“ arba „a-knygos“. Kaip ir elektroninės knygos, papildytos realybės knygos leis skaitytojams gauti papildomos informacijos arba vaizdinės medžiagos apie tai, ką jie skaito, tačiau išlaikys fizinės knygos išvaizdą. Pavyzdžiui, fantastinių romanų skaitytojas papildytoje knygoje galės pirštais perbraukti veikėjo vardą ir išmaniajame telefone ar kitame įrenginyje pasirodys su juo susijusi informacija, pvz., sudėtingas herojaus šeimos medis. Knygų skaitymas vis labiau persipina su televizijai priskiriamomis pramogomis, tad labai įdomu dalyvauti šioje skaitymo transformacijos kelionėje ir su paskutiniais technologiniais laimėjimais supažindinti „Cgates TV“ žiūrovus“, – įžvalgomis dalijasi D. Filmanavičiūtė.
