– Papasakokite daugiau, kaip veikia muzikos „hubai“? Kuo jie skiriasi nuo, pavyzdžiui, įrašų studijų?
– Muzikos „hubuose“ užsiimama kur kas daugiau veiklų nei tik muzikos įrašais. Visų pirma, jie suveda skirtingus muzikos industrijos dalyvius, įskaitant koncertų organizatorius, reklamos verslo, technologijų pasaulio atstovus, taigi visiems tampa kur kas lengviau bendradarbiauti. Jie taip pat organizuoja susitikimus ir mokymus. Kai žmonės turi daugiau žinių ir jomis dalinasi, darbų kokybė auga. Daugelis „hubų“ taip pat turi pasirodymų erdves, kuriose gali priimti pasirodyti rizikingesnius atlikėjus, kurių kiti nepriima bijodami, kad neparduos pakankamai bilietų ar gėrimų. O „hubai“ gauna pajamas ir iš kitų veiklų, tad gali tapti vieta atrasti talentams, jauni atlikėjai čia gali pradėti savo karjeros kelią.
– Kokios šalys ar miestai jau turi stiprią muzikos „hubų“ kultūrą? Kaip tai veikia ir kaip keičia miesto gyvenimą?
– Kai kurie dideli miestai turi verslo klasterius, kurie kartu veikia kaip neformalus „hubas“. Pavyzdžiui, mūsų biurai Londone yra Šoredičo rajone, šalia vieno didžiausių Europos kūrybos ir technologijų centrų, buvusio „Truman Brewery“. Dabar Londone veikia naujas „hubas“, kuris vadinasi „The Rattle“.
Papildoma parama, kurią jauni verslai ir menininkai gauna iš „hubo“, leidžia jiems lengviau pradėti savo projektus ir nebijoti rizikuoti. Jie taip pat pritraukia investicijas ir įgūdžius tiek iš šalies vidaus, tiek iš išorės. Ir, be abejo, ten, kur įsikuria, jie leidžia savo pinigus ir užtikrina, kad būtų didelis muzikinių renginių pasirinkimas.
Technologijų inkubatoriai kilo iš labai panašios idėjos. Paryžiuje yra „Station F“, milžiniškas startuolių centras, kuris siekia patenkinti visus naujų verslų poreikius, įskaitant galimybę dalintis butais. Vienas iš puikiausių muzikos industrijos centrų „Music Row“ yra Nešvilyje, kur kartu veikia daug skirtingų verslų.
Tai, kad kartu suvedami jauni talentingi žmonės, daro didelę įtaką miesto gyvenimui ir tam, kaip jis matomas kitose šalyse. Stiprus muzikos „hubas“ gali miestui užtarnauti tarptautinę reputaciją ir padidinti jo patrauklumą investuotojams iš užsienio.
– Ko siekia muzikos „hubai“: suteikti geras sąlygas vietiniams muzikantams, ar pritraukti užsienio talentus?
– Muzikos „hubai“ turi turėti daug tikslų, ne vieną, jei jie nori būti sėkmingi ir padėti miestui, kuriame yra įsikūrę. Neteisinga galvoti apie „hubą“ tik kaip apie vietą, į kurią iš kitur atkeliami tie patys talentingi žmonės. „Hubai“ sukuria naujas idėjas ir vertę, kuri be jų nebūtų egzistavusi. Mokymai, idėjų dalinimasis, įgūdžių stiprinimas yra labai svarbūs tikslai, o tai reiškia buvimą atviram užsienio ekspertams ir talentams.
„Hubai“ taip pat padeda žmonėms pasidalinti resursus, tai reiškia, kad žmonės, kuriems reikia įrangos arba įgūdžių gali rasti būdus kaip savo idėjas paversti realybe. Paprasčiausias to pavyzdys būtų erdvė repeticijoms, kuriai reikia ir finansinių resursų, ir entuziastingų bendradarbių.
„Hubai“ taip pat sujungia muziką su kitomis industrijomis, pavyzdžiui, žaidimų, video, transliacijų, o tai leidžia muzikos kūrėjams kurti savo karjeras ir kuria tam tikrą edukacinę sistemą, kurios studentai savo akimis pamato, ką gali ar negali pasiūlyti jų kolegos.
– Ko reikia, kad Vilniuje galėtų atsirasti muzikos „hubas“? Kiek tam reikėtų investicijų ir kokią naudą jis galėtų atnešti?
– Vilnius daugeliu aspektų yra tobulas miestas muzikos „hubui“! Į jį lengva atvykti ir jame apsistoti lankytojams iš užsienio. Čia jau yra stipri muzikos industrija, turite išsilavinusius žmones. Tam, kad tai veiktų, jums reikia sukurti teisingą konsorciumą ir laikytis teisingos politikos, kad būtų užtikrintos lanksčios sąlygos ir erdvė nereikalautų didelių kaštų. Tam nereikia didelių finansinių investicijų, bet per pirmuosius kelerius metus žmonės turės tam skirti daug laiko ir energijos. Taip yra daugelyje sričių: jei nuo pat pradžių įtrauki tinkamus žmones, viskas yra įmanoma. Jei žmonės bus netinkami, turėsite tik dar vieną pastatą, pilną biurų, ir, kas blogiausia, jis bus pustuštis.
Miestas taip pat turi prisidėti bent jau užtikrindamas patogų susisiekimą su miestu ir tai, kad būtų tinkamai valdomi triukšmo ir kiti vietinei bendruomenei svarbūs klausimai, ir kad kitoms viešoms institucijoms būtų ištransliuota žinia, kad jie irgi gali įsitraukti ir naudotis šiuo resursu.
Viena iš akivaizdžiausių „hubo“ naudų yra ta, kad jis pakelia vertę to rajono, kuriame įsikuria. Bet tikroji vertė pasimatys po kelerių metų, kai Lietuvos muzikos eksportas pradės augti, sustiprės vietinė muzikos industrija ir padidės investicijos į vietinius muzikantus. Jei konsorciumas ir vartotojai bus tikrai tarpdisciplininiai, jūs pamatysite dar didesnes naudas, pavyzdžiui, atsiras nauji technologijomis grįsti pasaulyje pirmaujantys produktai, kitos industrijos pradės daugiau eksportuoti ir taip jūsų verslas laimės tarptautinėse rinkose.