„Ateityje darbuotojai rinksis individualias naudas. Jau dabar kai kurios įmonės leidžia darbuotojams pasirinkti ir dažnai rezultatai nustebina. Juk tai, kas tinka vienai darbuotojų grupei – gali visiškai nemotyvuoti kitos, tad galimybė rinktis sukuria dar didesnę vertę. Pastebime, jog ir mokymų platformoje įmonių darbuotojai dažnai renkasi ne tipinius, profesinius mokymus, o gilina psichologinio atsparumo žinias, domisi sveikatingumo temomis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama mokymų platformos „Go Forward Academy“ direktorė Jurga Varanavičė.
Darbuotojų naudas valdančios technologinės platformos „MELP“ vadovas Vidmantas Šiugždinis pastebi, jog įmonių darbuotojai dažniausiai pageidauja papildomų naudų, susijusių su sveikata ar edukacija.
„Tai dvi sritys, kurios išties išsiskiria, į jas įmonės labiau norėtų nukreipti savo darbuotojų naudų krepšelius. Tokios tendencijos galioja kalbant ne tik apie Lietuvą, pavyzdžiui, nr. 1 iš papildomų naudų pasaulyje yra įvairios draudimo rūšys, tuomet seka tobulėjimas, transportas, kelionės, maitinimas, sveikatingumas ir pan. Lietuvoje įmonės vidutiniškai siūlo apie 7 naudas, tačiau pirmaujančios – net keliasdešimt skirtingų verčių, o ir darbuotojai, rinkdamiesi įmonę, vis dažniau palygina ne tik algų skirtumus, bet ir visą atlygio paketą, t.y. ką gauna jau su visomis naudomis“, – sako jis.
V. Šiugždinis pastebi, jog leidus darbuotojams rinktis – tenka dažnai nustebti: „Vienas mūsų klientas suteikė savo darbuotojams galimybę kasmet didėjant darbo stažui vis pasididinti ir naudų biudžetą, kurį gali išleisti bet kam elektroninėje prekyvietėje. Labai įdomu stebėti, ką renkasi žmonės. Pavyzdžiui, pamatai, kaip absoliučiu lyderiu tampa maisto pristatymo paslauga ir supranti, kad gali galvoti apie kažką sudėtingo, kokią nors ilgalaikę perspektyvą, o žmogus tiesiog nori užsisakyti maisto. Tad duoti tai, ko nori darbuotojas, ko gero, yra geriausia, ką gali suteikti įmonė. Kalbant apie populiariausias naudas, žinoma, sveikatos draudimas labai įsigalėjo rinkoje, tačiau matome, kad jaunesni žmonės labiau linkę rinktis kitas priemones kaip, pavyzdžiui, sporto klubo abonementą ar įvairias pramogas, poilsio paketus. Leidus rinktis laimi ir darbdavys ir darbuotojas, nes pirmasis neperka visiems paslaugų, kurių dalis nenaudoja, o antrasis renkasi tai, ko nori pats.“
„Ignitis“ grupės žmonių augimo vadovė Eva Žmuidinavičiūtė teigia svajojanti, jog įmonės darbuotojai galėtų rinktis bet kokią norimą naudą: „Šiuo metu siūlome 18 naudų, kurias darbuotojai gali pasirinkti, tačiau siekiame suteikti visišką lankstumą, kad darbuotojas galėtų rinktis tai, kas labiausiai atlieptų jo poreikius, būtų individualizuota, lanksčiai keičiama.“
Didesnė alga ar papildoma nauda?
Atlyginimo kėlimas, be abejonės motyvuoja darbuotoją, tačiau kiek ilgai? Pasak E. Žmuidinavičiūtės, emocinis atlygis yra labiau įtraukiantis ir motyvuojantis darbuotojus ilgalaikėje perspektyvoje.
„Kai pakyla pajamos, tuomet keliaujame, staiga perkame galbūt geresnės kokybės kumpelį ar sūrį, daržoves renkamės iš ekologiškų ūkių ir piniginis atlygis labai greitai išnyksta iš mūsų suvokimo. Anot tyrimų, maždaug per mėnesį susiformuoja nauji įpročiai ir nebejaučiame uždarbio padidėjimo. Papildomos naudos suteikia priklausymo organizacijai jausmą, suvokimą, kokioje aplinkoje dirbama, kokia kultūra vyrauja, jaučiama, kad organizacija rūpinasi. Manau, kad ši emocinio atlygio dalis yra stipriausia ir gali įtraukti darbuotoją labiau, suteikti jam daugiausiai gerovės“, – sako E. Žmuidinavičiūtė.
Jai pritaria ir V. Šiugždinis: „Jei, pavyzdžiui, padidinsite atlyginimą 10 ar 20 eurų, tai žmogus gali net nepajausti ir pamiršti, tačiau jei nupirksite darbuotojui „Netflix“ paketą ir jis kiekvieną kartą žiūrėdamas mėgstamą serialą prisimins, kad tai jam padovanojo įmonė, kasdien turės kuo pasidžiaugti. Taip pat šiuo metu kylant darbuotojų pragyvenimo kaštams, vis dažniau darbdaviai laikinai suteikia papildomą pagalbinę kompensaciją artimiausiam 3-6 mėnesių laikotarpiui. Naudomis darbdavys gali padėti savo komandai lanksčiau ir greičiau nei per darbo užmokestį, taip pat daliai išlaidų gali būti taikomos mokestinės lengvatos – tad tai yra ir pigiau“.