Tai, kad šių metų gegužės 25 d. įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), verslui nebuvo naujiena. Visgi, kaip parodė šios dienos išvakarėse pradėjęs plūsti milžiniškas elektroninių laiškų skaičius, kaip jis veiks, visi supranta skirtingai.

Įsigaliojimą lydėjo panika

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka M360 konferencijoje sakė, kad paskutinę dieną prieš BDAR įsigaliojimą įvykęs vartotojų el. pašto dėžučių šturmas buvo tik apogėjus panikos, kuri lydėjo reglamento pasikeitimus paskutinius kelis mėnesius.

„Trumpai apibūdinant tai, kas vyksta Europoje, pirmiausia – vis dar yra labai neaišku, kaip tiksliai taikyti reglamento nuostatas“, – sakė M. Civilka.

Nors asmens duomenys jau iki šiol apie trisdešimt metų buvo saugomi Europos Sąjungos direktyvos, pasak M. Civilkos, dabar keičiasi tai, kad išauga verslo, naudojančio duomenis, atskaitingumo lygis, be to, vartotojas įgyja daugiau teisių kontroliuoti savo duomenis ir kas su jais daroma.

„Iki šiol verslas dažniausiai turėdavo tik formalias pranešimo pareigas: pavyzdžiui, pranešdavo duomenų valdymo priežiūros institucijai, kokius duomenis tvarko, užpildydavo formas ir tuo jo pareiga iš esmės pasibaigdavo. Verslui iš esmės nekvaršindavo galvos dėl saugojimo terminių, perteklinių duomenų, kam tie duomenys naudojami ir tt. Verslas dažniausiai vadovaudavosi tokiomis paprastomis ūkyje sutinkamomis taisyklėmis, kad atsarga gėdos nedaro, kuo daugiau duomenų, tuo geriau, ir, ką gali žinoti, galbūt duomenų prireiks kad ir po penkiolikos metų, kam mums juos dabar trinti, juk duomenys valgyti neprašo“, – pasakojo M. Civilka, pabrėždamas, kad dabar tokio požiūrio verslui teks atsisakyti ir jis turės labai aiškiai informuoti vartotojus apie tai, kokie duomenys renkami, kokiems tikslams, kam jie perduodami, kur saugomi, ir, kas labai svarbu, kiek laiko saugomi.

Proga susitvarkyti

Rinkodaros planavimo specialistė Deiminta Noreikienė sakė, kad BDAR įsigaliojimą lydinčios reakcijos buvo tokios, kokių buvo galima tikėtis. „Daugelį apėmė panika, nes jie pajuto grėsmę savo verslui, savo verslo modeliui: tai ypač aktualu elektroniniams verslams, kurie dažnai paremti būtent duomenimis ir iš jų gaunamomis įžvalgomis“, – pastebėjo ji.

Visgi, jos nuomone, panikuoti neverta: verčiau išnaudoti šią progą ir susitvarkyti. Tiek vartotojams, kurie pamatė, kiek organizacijų turėjo jų duomenis, ir dabar gali nuspręsti, su kuo jais nenori dalintis, tiek verslui, kuris gali pergalvoti savo verslo modelį.

„Tiesioginė rinkodara buvo tapusi netgi šiek tiek iškreiptu rinkodaros kanalu. Juk ji nėra vien tik asmeninių duomenų naudojimas kontaktavimui: tai yra tiesiog žinutės tipas, norint gauti atsaką, ką galima daryti ir nenaudojant asmens duomenų. Tad verslui dabar reikia tiesiog pergalvoti savo rinkodaros strategiją, pasiruošti kitą planą, kaip gražiai, tvarkingai viską vykdyti ir galbūt vėl gauti tuos duomenis, bet vartotojus įtraukiant sąmoningai įtraukiant, suteikiant jiems naudą ir tada nebus jokių problemų“, – patarė D. Noreikienė.

Ar dabar vartotojai į tai, kam atiduoda duomenis, pradės žiūrėti atsakingiau? M. Civilka į tai žiūri kiek skeptiškai. „Vartotojų duomenų apsauga jau galiojo apie trisdešimt metų: vartotojai kaip buvo labai nesidomintys savo duomenų apsauga, taip jie nelabai domisi ir dabar. O jei reikia pasirinkti, ar patogumas, nuolaida ar asmens duomenys, jie dažniausiai renkasi patogumą ar nuolaidą. Dabar tai turėtų keistis, bet ar taip bus, laikas parodys“, – kalbėjo jis.

Daugiau jokių skambučių?

Tad jei vartotojas verslui nedavė leidimo siųsti jam informacijos, rašyti jam e. paštu, trumpąja žinute, ar skambinti telefonu, kaip dabar jį pasiekti, kad bent paklaustum, gal jis neprieštarautų ir matytų naudą? Kaip yra vadinamajame B2B, verslo verslui sektoriuje, kur naujų kontaktų mezgimas yra nuolatinė darbo dalis – ar viskam yra užkirstas kelias?

M. Civilka neslėpė, kad nors klausimas – daugeliui aktualus, normalaus atsakymo į jį nėra. „Kaip vystyti verslą, jeigu ne kontaktuojant? Modernus verslas yra pagrįstas tiesiogine rinkodara, tik internetinis verslas, internetinė prekyba ją perkelia į visai kitą dimensiją. Trumpųjų žinučių, elektroninių laiškų siuntimas ar vadinamieji šalti skambučiai jau yra seniena: dabartinė tiesioginė rinkodara naudoja gerokai išmanesnius įrankius kaip profiliavimas ar didžiųjų duomenų valdymas, kur nežinomybės yra labai daug, nes praktika parodys, kaip Europos Komisija ir mūsų priežiūros institucija traktuos tokio duomenyno tvarkymą“, – kalbėjo jis.

Pavyzdžiui, lieka neaišku ir tai, kaip bus traktuojami tokių milžinių kaip „Facebook“ ar „Google“ renkami duomenys: nors tokios kompanijos skelbia nerenkančios duomenų pagal vartotojų vardus ir pavardes, bet turi milžiniškus kiekius informacijos apie paieškos kriterijus, socialinius ir demografinius duomenis ir tt. „Atsakymas, ko gero, išsivystys praktikoje, kaip į tuos duomenis žiūrės reguliatorius. Formaliai pagal reglamentą IP adresas irgi yra asmens duomuo, bet ar visais atvejais? Mano giliu įsitikinimu, ne“, – sakė M. Civilka.

D. Noreikienė verslo atstovus dar kartą paragino į situaciją pasižiūrėti kūrybiškiau. „Jei norime pritraukti vartotojų srautą, kokią vertę jiems galime pasiūlyti, kad jie paliktų savo kontaktus? Galbūt galime suteikti papildomo turinio, naudingos informacijos, daug ką galima sugalvoti – tik, žinoma, žmogus turi laisvanoriškai sutikti tai gauti. Turime išmokti dalintis neribotai, nes jei sakysime, kad gali gauti mūsų turinį tik tada, kai duosi duomenis, jau bus negerai“, – pridūrė ji.

Daugiau apie BDAR ir jo atneštus pokyčius žiūrėkite diskusijoje.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją