Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje didžiausia reklamos dalis tenka televizijoms, beveik 40 procentų rinkos arba 102 mln. eurų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Palyginus pernykščius pandeminius metus su 2019-aisiais, visų medijų pajamos Baltijos šalyse buvo su minuso ženklu. Tačiau Lietuvoje didžiausią biudžeto dalį turinti televizija krizę atlaikė geriausiai, ji mažėjo per 6 proc., kai Latvijoje krito dešimtadaliu (10,7%), o Estijoje – 17 proc.“, – sakė „Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė.
Interneto reklamjuostės – antras pagal dydį reklamos rinkos segmentas, sumenko mažiausiai, beveik 6 proc. ir 2020 metais užėmė beveik ketvirtį rinkos (23 proc.) su 59,6 mln. eurų. Mažiausiai jis smuko Latvijoje (3,3 proc.), daugiausia Estijoje (7,1 proc.).
Investicijos į reklamą laikraščiuose Baltijos šalyse pernai sumažėjo daugiau nei trečdaliu ir tai vienas labiausiai epidemijos paveiktų didžiųjų reklamos segmentų. Geriausiai iš Baltijos šalių laikraščiai pernai atsilaikė Lietuvoje, tačiau ir čia neteko ketvirtadalio pajamų; Latvijoje reklamos investicijų laikraščiai gavo kone perpus mažiau, Estijoje – per trečdalį mažiau.
Žurnalų padėtis Baltijos šalyse kiek geresnė, tačiau ir čia neišvengta kritimų – reklamos sumažėjo ketvirtadaliu. Labiausiai jos mažėjo Lietuvoje (minus 27 proc.) mažiausiai Estijoje (19,3 proc.) Tiesa, pastarojoje ir šios medijos rinkos dalis pusantro karto mažesnė nei Lietuvoje (6 proc. vs 4 proc.).
„Analizuojant duomenis matome, kad Estijos rinka reklamos praradimus pasidalino tolygiau nei kitos dvi šalys – čia pajamos įvairiuose segmentuose krito nuo 7 iki 37 proc., pati rinka susitraukė penktadaliu. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje buvo segmentų, kurių pajamos smuko perpus ar net dar daugiau, nors pati reklamos rinka šiose šalyse susitraukė mažiau nei Estijoje“, – pastebi G. Juronienė.
Investicijos į lauko reklamą pernai Baltijos šalyse siekė 30,2 mln. eurų ir sumažėjo 26,4 procento. Tai buvo trečias pagal dydį reklamos segmentas, turintis apie 11,7 proc. rinkos. Panašią rinkos dalį turintis radijas (10,7 proc.) pernai pritraukė trijose šalyse 27,8 mln. eurų, tai yra 17,7 proc. mažiau palyginti su užpernai.
Reklamai laikraščiuose Baltijos šalyse teko 6,9 proc rinkos arba 17,9 mln. eurų. Dar 5 proc. prie spaudos rinkos pridėjo reklama žurnaluose, pritraukusi 12,9 mln. eurų, ketvirtadaliu mažiau nei metais prieš pandemiją.
Reklamos kino teatruose rinka, matuojama Lietuvoje ir Latvijoje, nukentėjo labiausiai – pernai sugeneravo 0,5 mln. eurų, per keturis kartus mažiau nei prieš metus.
2020 metų Baltijos šalių reklamos analizei Lietuvos duomenis pateikė žiniasklaidos ir tyrimų bendrovė „Kantar“, Latvijos – „Kantar“ ir Latvijos Reklamos Asociacija bei Estijos – „Kantar Emor“.
Apie tyrimą
Lietuvos reklamos rinkos tyrimą „Kantar“ atliko pagal savo 2020 m. reklamos monitoringo duomenis bei apklausdama kovo mėn. rinkos dalyvius, žiniasklaidos planavimo agentūras, šalies komercines televizijas, radijo stotis, Interneto žiniasklaidos asociaciją, didžiausius interneto paslaugų teikėjus, lauko reklamos agentūras, kino ir vidaus reklamos davėjus. Automatizuotas reklamos tyrimo įrankis „KANTARMetrix“, padeda įvertinti reklamos investicijų į interneto mediją grąžą ir gauti išsamius reklamos monitoringo duomenis.
-->
