Apie tai, ką dėl to galėtų padaryti šalies tiek verslai, tiek patys vartotojai, kalbamės su „Vilpak“ tvarumo projektų vadove Asta Šidlauskaite.
– Asta, tapote pirmąja pakuočių gamybos įmone Lietuvos rinkoje, pasiūliusia klimatui neutralias pakuotes. Kokią pakuotę galima vadinti klimatui neutralia?
– Klimatui neutrali pakuotė reiškia, kad susidariusį, neišvengiamą ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekį kompensuojame per offset‘inimo projektus (jie įvairūs: sodinami medžiai, diegiamos naujos atsinaujinančių išteklių technologijos, keičiančios senas taršias, į įrenginius, kurie sulaiko CO2 emisijas, neutralizuoja ir pan.) tam kiekiui, koks susidarė, pagaminant konkrečią pakuotę.
Kol kas pagaminti pakuotę visai be ŠESD emisijų, t.y. per visą tiekimo grandinę, yra neįmanoma. Nors mūsų įmonė ir gamina pačią pakuotę, naudodama tik žaliąją energiją (visa gamybai naudojama elektros energija gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių: dalis perkama, o dalis mūsų pačių pagaminta), tačiau emisijų išvengti nepavyksta. Juk skaičiuojame ir gamybos metu susidarančias emisijas, transportavimą iki vietos ir iki kliento, kitų gamybai reikalingų žaliavų naudojimą, įmonės veikloje susidarančios emisijas (kaip darbuotojų vykimas į darbą), atliekas ir pan.
Žinoma, prioritetas turėtų būti teikiamas emisijų mažinimui, o tik vėliau naudojamos emisijų kompensavimo priemonės.
– Ar Lietuvos verslai tokiomis pakuotėmis domisi?
– Kol kas mūsų produktas rinkoje dar naujas, tačiau užklausų sulaukiame. Vienas iš pirmųjų mūsų klientų yra „Fresh Post“, kuris kompensuodamas savo produkcijos pakuotės CO2e emisijas, prisideda prie ekologiškos ir tvarios plėtros palaikymo. „Fresh Post“ sprendimas kompensuoti pakuotės CO2e emisijas yra svarbus žingsnis ne tik kovojant su visuotiniu atšilimu, bet ir prisidedantis prie vartotojų sąmoningumo skatinimo ir tvarumo sklaidos. Kartu toks pasirinkimas pagerina jų pačių prekės įvaizdį, kartu įgyjant konkurencinį pranašumą.
– Kokias pastebite pasaulines pakuočių gamybos tendencijas – kas daroma dėl to, kad aplinka būtų mažiau teršiama?
– Vis daugiau gamintojų, siūlydami savo pakuočių sprendimus, remiasi žiedinės ekonomikos principais. Kitaip tariant, išlaikant pagrindinę pakuotės funkciją – produkto saugumą, dizaino sprendimais yra optimizuojamas žaliavų naudojimas, tuo pačiu mažinamas atliekų kiekis ir tarša. Svarbus ir žaliavų perdirbamumas, ir atsinaujinantys ištekliai – panaudotos pakuotės medžiagos perdirbamos ir vėl grąžinamos į gamybą. Pastebima tendencija, kad įsigali kompleksinis požiūris: gamintojai, vertindami savo pakuočių sprendimus, neapsiriboja vien aplinkosauginiu poveikiu analizuodami sukuriamą pėdsaką per visą pakuotės gyvavimo ciklą, poveikis vertinamas ir per socialinę bei ekonominę prizmę visoje tiekimo grandinėje.
– Artėja didžiosios metų šventės, o su jomis ir pirkimo bumas, kokį patarimą duotumėte tiems, kurie rūpinasi aplinka?
– Sąmoningai rinktis ne tik produktą, bet ir pakuotę. Į ką reiktų atkreipti dėmesį: aiškus ženklinimas ir instrukcijos, kaip tvarkyti pakuotę po panaudojimo, medžiagos perdirbamumas – kuo mažiau skirtingų medžiagų pakuotėje, jei renkamės kombinuotą pakuotę, jos sudedamąsias dalis turi būti lengva atskirti.
Stebėkite, ar pakuotė yra pažymėta specialiu klimatui neutralios (CO2e pėdsako kompensavimo) pakuotės ženklu. Verslai, pasirinkę klimatui neutralią pakuotę, gali pritaikyti klimatui neutralų logotipą ir unikalų QR kodą, patvirtinantį, kad investuodami į tarptautiniu mastu pripažintą anglies dioksido kompensavimo projektą, prisideda prie klimato apsaugos.
