Arijus Žakas. Derybų spąstai: visi prašo didesnio biudžeto nei reikia, visi žino, kad negaus ir galiausiai visi pralaimi

Ar marketingo strategijai įgyvendinti esate gavę tokį biudžetą, kokio prašėte? „Visada prašome daugiau, žinodami, kad neduos, kiek prašome. Ir žinote, kodėl negauname? O kodėl mes iš viso prašome?! Kodėl turime prašyti biudžeto? Todėl, kad didžioji jo dalis sukasi yra apie tai, kaip įgyvendinti planą. O iš tikrųjų biudžetas yra reikalingas tikslams pasiekti. Jei negaunu biudžeto, vadinasi, nepasieksiu ir tikslų. Jei gautas biudžetas sudaro 80 proc. to, ko prašiau, tuomet ir tikslo pasieksime ne 100 proc. Bet, jei siekiame faktinio rezultato, reikia tokios sumos, kokią nurodome. Aišku, visada galima išsisukti pigiau. Kai neturi biudžeto, lieka kūrybiškumas“, – metų pabaigoje samprotavo skaitmeninio marketingo ekspertas, daugiau nei 10 metų vadovaujantis skaitmeninės reklamos agentūrai „Soma Agency“ bei 4-erius kūrybos agentūrai „Havas Creative“ Arijus Žakas.

Marketingo konferencijoje „LiMA Day Lietuva 2023: mutacijos“ jis dar kartą bandė narplioti dilemą, kas laimės kovą tarp kūrybiškumo ir efektyvumo.

Reklama neatsako į esminius klausimus

„Mes, marketingistai, kažkodėl manome, kad žmonės turėtų mėgti mūsų reklamą. Tačiau atsakymas paprastas – ne. Buvau šokiruotas, kiek žmonių naudoja „AdBlock“. Galvojau, kad skaičius svyruoja tarp 10–20 proc., tačiau tyrimai rodo, kad net apie 42 proc. Tiek žmonių naudoja kokius nors įrankius, kurie padeda apsisaugoti nuo reklamos, kitaip tariant, nuo to, ką mes visi darome. Maža to, netgi žmonės, dirbantys agentūrose, forumuose anonimiškai teigia nekenčiantys reklamų ir agentūros, kurioje dirba“, – kalbėjo A. Žakas.

Net 96 proc. apklaustųjų deklaruoja, kad nepasitiki reklama ir reklamos specialistais. Pastarieji pagal nepasitikėjimo lygį nusileidžia tik automobilių pardavėjams, telemarketingo atstovams ir politikams: „Esame garbingoje ketvirtoje vietoje pagal nepasitikėjimą.“

O kur dar rekordinis informacinis triukšmas. Skirtingais duomenimis, kasdien žmogus išvysta nuo 4 iki 10 tūkst. reklamų. Nepaisant prekių ženklų pastangų būti matomais, 80 proc. jų galėtų išnykti ir niekam dėl to neskaudėtų galvos. „Apie 60 proc. turinio, kurį sukuriame ir paleidžiame į internetą, yra bevertis. Jis apie nieką. Yra, kad būtų“, – konstatavo A. Žakas.

Ko reikia, kad reklamos nesinorėtų užblokuoti, išjungti ar prasukti? Ką daryti, kad auditorijai būtų įdomu ir norėtųsi su prekės ženklu turėti reikalų?