Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) taip pat prognozuoja, kad spartus lyčių atskirties mažinimas STEM studijose gali turėti reikšmingą poveikį ES ekonomikai. Prognozuojama, kad iki 2050 m. bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui papildomai išaugtų 3 proc., iki 820 mlrd. eurų, ir sukurtų papildomas 1,2 mln. darbo vietų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Visuomenės požiūris ir lūkesčiai turi keistis
Armintos Saladžienės, „Nasdaq“ viceprezidentės ir biuro Lietuvoje vadovės teigimu, moterų technologijose tema yra itin aktuali. „Moterų integracijai į technologijų rinką reikia pokyčių, kurie prasidėtų nuo kelių esminių elementų. Pirma, tai vadinamieji gerieji, sektini sėkmės pavyzdžiai, į kuriuos mergaitės, merginos, moterys gali orientuotis ir suprasti, kad moterims šioje industrijoje yra daugybė profesinių galimybių. Antra, švietimo ir ugdymo sistema turi nuo mažens būti orientuota į berniukus ir mergaites vienodai, siekiant, jog ankstyvame amžiuje abi lytys galėtų lygiaverčiai įsitraukti į technologijas“, – įsitikinusi „Nasdaq“ viceprezidentė. – Be to, jaučiant nuolatinį talentų poreikį rinkoje, moterų – IT talentų – pasirinkimo imtis šiandien yra daug mažesnė, taigi didesnis moterų įsitraukimas suteiktų papildomos vertės visoms pusėms. Moterims nedalyvaujant rinkoje, turime mažesnes pajamas, mažesnį talentų pasiekiamumą ir mažesnę naudą visuomenei, kuomet labai svarbi grupė aktyviau neįsitraukia į aukštesnės pridėtinės vertės sritis.“
Biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė įžvelgia panašią problematiką, kuomet visuomenė dažnai surikiuoja berniukus į vieną lentyną, o mergaites – į kitą, taip neleisdama atsiskleisti talentams. „Ugdymo sistema labai bijo, kad auginsime vaikus su socialinių vaidmenų neatitinkančiais žaislais, nors iš tiesų turime suteikti galimybę visiems vystytis vienodai, pavyzdžiui, vienodai atskleisti inžinerinį mąstymą. Štai berniukams skirtose kalėdinėse reklamose rasime daugybę žaislų, kurie ugdo technologinį mąstymą, o mergaitėms siūlomi žaislai, susiję su namų ūkiu, grožiu ir vaikų auginimu. Taigi esminė problema yra ne technologijos ar mokslas, o tai, kad visuomenė gyvena dichotominiame pasaulyje, kuriame bandoma atskirti vyrus ir moteris“, – įžvalgomis dalijasi biochemijos mokslų daktarė, pastebėdama, kad technologijos – nei vyrų, nei moterų sritis, o tiesiog žmonių, kurie turi šiai sričiai tinkamas savybes.
Labiau išsilavinusios, bet uždirba mažiau
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės teigimu, kalbant apie lyčių lygybę ir pagrindinius moterų iššūkius darbo rinkoje reikėtų kalbėti apie du aspektus. „Pirmiausia atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra 14,2 proc. – skaičius galbūt atrodo nedidelis, bet praktikoje tai reikštų, kad moterys Lietuvoje už atlygį dirba iki lapkričio pabaigos ir tada visą gruodį, palyginti su vyrais, dirba nemokamai. ICT sektoriuje šis atotrūkis išauga kone dvigubai – čia moterys uždirba 30 proc. mažiau negu vyrai“, – sako B. Sabatauskaitė ir atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją, kad apie 60 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sudaro merginos, o tai leidžia teigti, kad moterys iš principo yra labiau išsilavinusi Lietuvos visuomenės dalis, tačiau kai žiūrima į atlyginimą – jis yra daug mažesnis.
Antras aspektas, pasak Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertės, yra darbo ir šeimos derinimas. „Daugelis moterų iškrenta iš darbo rinkos tik įpusėjusios savo karjerą arba lieka ne vadovaujančiose ar mažiau apmokamose pozicijose, nes joms stereotipiškai yra prisikiriama daugiau atsakomybių suderinti šeimą ir namus. O taip yra tik todėl kad, remiantis statistika, vyrai namų ruošai skiria penkis kartus mažiau laiko nei moterys. Vadinasi, šeima ir namų ruoša perkeliama ant moters pečių, todėl joms daug sunkiau lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje“, – sako B. Sabatauskaitė.
Tech bendruomenė – daugiau dialogo ir gerųjų pavyzdžių
Inovacijų ir technologijų festivalio LOGIN direktorė Indrė Petrauskė pasakoja, kad kitų metų festivalis taip pat kvies diskutuoti apie aktyvesnę moterų integraciją į technologijų sritį. „Mes norime aktyviau prisidėti prie globaliai vykstančios diskusijos apie lyčių lygybę, moterų integraciją į verslą, o ypač technologijų rinką. Festivalio atskiroje pranešimų sesijoje dalinsimės pranešėjų praktikomis ir sėkmės istorijomis, taip skatindami diskusiją apie lygybę, – sako I. Petrauskė. – Kalbant skaičiais, praeitoje konferencijoje turėjome 120 pranešėjų – 88 vyrus ir 32 moteris, 2019 m. turime tikslą, kad savo patirtimi įkvepiančių moterų ant scenos būtų ne mažiau negu 40 proc. Suprantame, kad tai neišspręs problemos, bet norime prisidėti prie to, kad visuomenė atkreiptų didesnį dėmesį.“
„Be susitelkimo į turinį ir moterų reprezentaciją ant scenos, su išankstine prekyba dovanojame tris šimtus DIVERSITY PASS bilietų – vyrai ar moterys, įsigiję pirmuosius bilietus LOGIN puslapyje, gaus ir vieną papildomą bilietą, kurį galės padovanoti sesei, mamai, draugei ar kolegei“, – apie vykdomą bilietų projektą sako I. Petrauskė.
Tokia moterų integraciją skatinanti praktika nėra naujiena – panašios bilietų prekybos akcijos, skatinančios moteris dalyvauti technologijų renginiuose, vyksta ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Lisabonoje rengiama didžiausia Europos technologijų konferencija „Web Summit“ vienais metais siūlė pirkėjams pakviesti tris moteris lyderes į renginį ir gauti 90 proc. nuolaidą savo bilietui, dar kitais metais – įsigyjant bilietą, antrąjį, skirtą būtent moterims, buvo galima nusipirkti su labai didele nuolaida. „Web Summit“ organizatorių teigimu, su tokiomis bilietų akcijomis, skirtomis moterų aktyvesniam įtraukimui, moterų skaičius renginyje nuo 2013 metų išaugo nuo 25 proc. iki 45 proc., o šiemet jame iš viso dalyvavo 70 tūkst. žmonių.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė pažymi, kad nors moterų tema ir jų integracija tam tikruose sektoriuose yra itin opi tema, reikia neužmiršti ir kritiško vertinimo. „Dabar yra madinga kalbėti apie lygybę, moterų įgalinimą, tačiau dalyvaujant konferencijose į akis krinta tai, kad scenoje dominuoja vien vyrai. Tad reikia vertinti tokias iniciatyvas, kurios nėra vien akcijos, bet ir išpildo pažadėtą turinį, sukviečia kvalifikuotus kalbėtojus ir atskleidžia problematiką“, – pastebi B. Sabatauskaitė.
Reikalinga veikianti ekosistema ir nuolatinė diskusija
Pasak vienos iš mentorystės programos „Women Go Tech“ iniciatorių Žydrūnės Vitaitės, tam, kad visuomenė suprastų, jog lyčių atskirtis yra ne biologinė, o socialinė, yra būtina diskusija ir didžiulė efektyviai veikianti ekosistema, sudaryta iš vyriausybės, švietimo įstaigų, verslų, visuomenės, iniciatyvų ir kt. „Mūsų visuomenėje dėl IT kompanijų bumo klaidingai suprantama, kad technologijos susijusios tik su programavimu, tačiau iš tiesų jos apima gerokai platesnį kompetencijų spektrą. Šiuo metu labai reikia veiksmų, paskatinančių diskusiją, ir gerųjų pavyzdžių, kurie padėtų spręsti problemą per pozityvią patirtį. Švietimas ir lygiavertės sąlygos turėtų būti viena iš svarbiausių grandžių, tačiau vien jų neužtenka – spręsti problemą turi ir įmonės, ir nevyriausybinės organizacijos, ir fondai, kurie galėtų remti iniciatyvas technologijų populiarinimui, pradedant nuo labai mažo amžiaus vaikų, moterų įtraukimo iki perkvalifikavimo programų“, – sako Ž. Vitaitė.
Remiantis statistika, Lietuvoje 74 proc. merginų domisi karjeros technologijų srityje galimybėmis, 28 proc. iš jų įgyja su ICT susijusį išsilavinimą, 25 proc. baigusiųjų pradeda dirbti šioje srityje, tačiau laikui bėgant iš jų net 41 proc. nusprendžia keisti karjeros kryptį.