Dviejų draugių įkurta įmonė „Sviestas sviestuotas“, gaminanti riešutų kremus, po šešerių veiklos metų turės keisti savo produktų prekės ženklą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimu, jis neatitinka Europos Sąjungoje galiojančių reikalavimų, kurie draudžia augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais.

Verslą turės pradėti nuo nulio

Kaip pasakoja viena iš įmonės įkūrėjų Dovilė Stonė, su prekės ženklu „Sviestas sviestuotas“ jos dirba nuo 2014 metų: „Tais laikais, kai mes kūrėmės, riešutų sviestas buvo vadinamas riešutų sviestu, kaip visame pasaulyje yra peanut butter, ir niekam nekilo jokių klausimų dėl šito dalyko. Atitinkamai sukūrėme pavadinimą – mums jis pasirodė šmaikštus, lietuviškas posakis ir tiek. Dirbome sau ramiai, kol 2017 metais ES išleido direktyvą, kuri uždraudė vadinti augalinius produktus pieniškais žodžiais, pavyzdžiui, migdolų pienas, riešutų sviestas ir pan. Tada mes savo produkciją, kaip visi kiti gamintojai, pervadinome į riešutų kremą, bet pavadinimas „Sviestas sviestuotas“ liko, nes tai tiesiog yra prekės ženklas.

„Niekam tai nekėlė jokių klausimų, nieko netrikdė, kol dabar prieš šventes VMVT darė mūsų el. parduotuvės patikrinimą ir jiems užkliuvo ant pakuotės tas pavadinimas „Sviestas sviestuotas“, nepaisant to, kad po apačia aiškiai parašyta, kad tai anakardžių kremas, migdolų kremas ir šiaip nurodyta produkto sudėtis. Jų manymu, užrašas klaidina vartotojus, neva mes pardavinėjame karvės sviestą. Tad ir gavome nurodymą, kad turime neklaidinti vartotojų ir nuimti savo prekės ženklą“, – pasakojo ji.

Pasak D. Stonės, prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ yra registruotas ir patentuotas nuo 2016 m., tačiau naudojamas jau nuo 2014 m.: „Registravome,kai buvo galima vadinti riešutų sviestu, bet VMVT sako, kad nesvarbu, registruotas jis, ar ne“.

Įmonei nurodyta, kad prekės ženklą ji turi pasikeisti iki sausio 8. Tai reiškia, per tą laiką turime sukurti naują prekės ženklą, pakuotes, svetainę, iš esmės pradėti nuo nulio, o esame miniatiūrinis verslas – mums čia smūgis į paširdžius“, – kalbėjo D. Stonė.

VMVT: gamintojai turėjo laiko peržiūrėti gaminius

VMVT teigia, kad įmonėms šis ES direktyvos reikalavimas nėra naujiena ir jos turėjo pakankamai laiko peržiūrėti savo gaminių ženklinimą.

„2017 metais Europos Teisingumo teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Šis teisinis reglamentavimas galioja jau beveik treji metai ir maisto produktų gamintojams ši nuostata nėra naujiena, jie turėjo pakankamai laiko peržiūrėti savo gaminamų gaminių asortimentą ir pakoreguoti augalinės kilmės maisto produktų ženklinimą naudojant kitokius teisės aktuose siūlomus atitikmenis: xxx kremas, gėrimas, užtepas ar pan“, – teigiama VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinė maisto produktų inspektorės Ritos Sadūnaitės atsiųstame komentare.

Ji taip pat primena, kad Europos Sąjungos (ES) reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnyje „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ nurodoma, kad:

1. Informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma:

a) dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo;

b) priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;

c) darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą;

d) naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.

2. Informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama.

„Šiuo minimu atveju, nors gaminio pavadinimas neprieštarauja teisės aktams, nes produktas pavadintas riešutų kremu, tačiau maisto produkto ženklinimo informacija yra laikoma ne tik pavadinimas, bet visa ant maisto produkto pakuotės ar etiketėje teikiama informacija - tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis ir pan.

Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad augalinės kilmės produkto ženklinimo etiketėje nurodytas prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ neatitinka aukščiau minėto Reglamento ir Europos Teisingumo teismo sprendimo nuostatų“, – komentuoja VMVT atstovė.

M360