„Tyrimas atskleidė, kad į „Nasdaq“ biržos sąrašus įtrauktos Baltijos šalių bendrovės ir didžiausios Lietuvos įmonės aktyviai teikia tvarumo ataskaitas. Net 81% Baltijos šalių įmonių ir beveik pusė (49%) didžiausių Lietuvos įmonių skelbia tvarumo ataskaitas, o tai rodo tvirtą įsipareigojimą siekti skaidrumo ir tvarios praktikos. Tačiau pastebime ir ryškių skirtumų tarp šalių,“ – sako Austė Valikonytė, „Sustain Advisory“ partnerė ir darnaus vystymosi strategė.
Tvarumo ataskaitų teikimo praktikos
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugelis Baltijos regione veikiančių įmonių reguliariai teikia tvarumo ataskaitas. Tačiau tarp Baltijos šalių listinguojamų įmonių pastebimi ryškūs skirtumai: Estijoje net 90% įmonių viešai skelbia tvarumo ataskaitas, Lietuvoje šis skaičius siekia 88%, o Latvijoje – ženkliai mažesnis, tik 45% įmonių dalijasi tokiais dokumentais.
Įdomu tai, kad 63% Baltijos šalių įmonių tvarumo ataskaitas įtraukia į savo metines ataskaitas, o 26% jas skelbia kaip atskirus dokumentus. Lietuvoje 39% įmonių tvarumo ataskaitas įtraukia į savo metines ataskaitas, o 4% – ir kaip metinės ataskaitos dalį, ir kaip atskirą dokumentą. Tai rodo, kad įmonės vis labiau supranta, jog tvarumo strategija ir ataskaita turi būti apjungtos ir interpretuojamos kartu su kitais verslo dokumentais – verslo strategija ir finansine bei veiklos ataskaitomis, atsižvelgiant į platesnį verslo kontekstą.
Tyrime taip pat pabrėžiama tvarumo ataskaitų teikimo standartų ir gairių įvairovė. Daugiau nei pusė (51%) Baltijos bendrovių taiko Pasaulinės atskaitomybės iniciatyvos (GRI) standartus, po jų seka Nasdaq ESG ataskaitų teikimo vadovas (23%) ir JT Pasaulinio susitarimo principai (14%), kiti 21% bendrovių nenurodo, kokiomis gairėmis vadovaujasi, o 12% taiko kitus standartus ir gaires. Tik 2% didžiausių Baltijos šalių įmonių įvardija, jog ruošiasi nuo 2025 m. teikti ataskaitas pagal Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą (CSRD).
Baltijos regiono ir didžiausiose Lietuvos įmonėse daug dėmesio skiriama anglies dioksido apskaitai ir klimato kaitos švelninimui. Apie 65 % ataskaitas teikiančių Baltijos kompanijų stebi savo išmetamo CO2 kiekį, 79 % šių įmonių atskleidžia, jog emisijas skaičiuoja pagal GHG Protokolą. Lietuvoje ši situacija panaši – 70 % organizacijų skaičiuoja savo CO2 emisijas, ir 57% jų tai daro pagal GHG Protokolą.
Tvarumo svarba suprantama skirtingai
Daugiau nei pusė (51%) analizuotų Baltijos šalių įmonių savo interneto svetainėse turi tvarumo skiltį, o 28% bendrovių atvirai dalijasi savo tvarumo arba aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (ESG) politika. Ši tendencija dar ryškesnė Lietuvoje, kur 84% įmonių turi tvarumo skiltį savo internetiniame puslapyje, o 33% skelbia savo tvarumo (ESG) politiką internete.
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė (42%) Baltijos šalių ir ketvirtadalis Lietuvos įmonių yra paskyrusios tvarumo vadovą/-ę.
Naujos ataskaitų teikimo taisyklės nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. pagal Europos Sąjungos Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD) bus pradėtos taikyti naujos taisyklės, pagal kurias įmonės privalės teikti su tvarumu susijusią informaciją. Direktyva ne tik standartizuojamas šių ataskaitų formatas pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ESRS), bet ir išplečiama taikymo sritis, įtraukiant beveik 50 000 ES įmonių.
Baltijos regiono įmonėms tai yra lūžio taškas priversiantis daugiau dėmesio sutelkti įmonių tvarumo praktikoms ir atskaitomybei. Pirmosios ataskaitos, apimančios 2024 m. veiklą, turės būti pateiktos jau 2025 m., o tai reiškia, kad didžiausioms Baltijos šalių bendrovėms, norint teisingai atliepti naujus atskaitomybės standartus, ruoštis reikia pradėti jau dabar.
Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliktas 2023 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ir buvo orientuotas į Baltijos šalių įmones, įtrauktas į Nasdaq biržos prekybos sąrašus ir 300 didžiausių Lietuvos įmonių. Tyrimas buvo pagrįstas viešai prieinamų duomenų, surinktų iš šių bendrovių interneto svetainių ir tvarumo ataskaitų, analize.
