„Mano galutinis tikslas yra būti ten ir tada, kada mano pagalbos reikės labiausiai. Nes mano, kaip civilio žmogaus, galimybės krizės metu padėti valstybei yra labai ribotos. O būdamas šauliu, aš galiu aktyviai prisidėti prie situacijų suvaldymo, galiu būti naudingas,“ – laidai „Šauliai. Tėvynės labui!“ pasakojo R. Bružas.
Istorinės dokumentikos filmus kuriantis žurnalistas visai neseniai jau ketvirtą kartą vyko į karo veiksmų zoną.
„Mano bičiulis Ukrainos karys, su kuriuo susipažinau prieš aštuonerius metus, Rusijai užpuolus Ukrainą ir prasidėjus karui, buvo paskirtas į Mariupolį. O kas ten vyko, visi puikiai žinome. Mes su juo palaikėm nuolatinį ryšį. Ukrainos gynėjams atsitraukus į „Azovstal“ gamyklą, mūsų susirašinėjimai vis retėjo, o vieną dieną jis parašė, kad „vakar ryšio nebuvo, o nuo rytojaus jo nebus ilgai“. Aš supratau, kad tai atsisveikinimas. Po keturių mėnesių radau jo pavardę belaisvių apsikeitimo sąraše ir supratau, kad dabar aš važiuosiu į Ukrainą“ – apie savo naujausio dokumentinio filmo pradžią pasakojo visai neseniai iš Ukrainos grįžęs žurnalistas R. Bružas.
„Labai daug pasakoti jie negali, nes nemažai Azovo pulko karių vis dar tebėra Rusijos nelaisvėje, bet nesigilinant į detales – iki nelaisvės mano draugas buvo 2 metrų ūgio karys, svėrė 130 kilogramų. Grįžęs iš rusų nelaisvės jis svėrė 78 kg. Rusijos belaisvių stovyklos – tai kankinimų ir koncentracijos stovyklos, menančios antrojo pasaulinio karo metus ir metodus“ – pasakojo neseniai iš Ukrainos grįžęs ir naujausią savo dokumentinį filmą „Karys“ sukūręs R.Bružas.
Kodėl žinomas žurnalistas, istorinės dokumentikos kūrėjas apsisprendė tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu? Išskirtinis interviu su R. Bružu laidoje „Šauliai. Tėvynės labui!“ jau šį šeštadienį, 8:30 per Delfi TV.
