Svarsto galimybę keisti įstatymą
LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, komentuodamas konkurso rezultatus žiniasklaidai, susilaikė nuo atsakymų apie galimus tolimesnius scenarijus – pabrėžė besitikintis daugiau atsakymų turėti po Tarybos posėdžio, kuris vyks birželio 20-ą dieną. Tada planuojama diskutuoti apie tai, kaip gali būti keičiamas konkursas ir procedūros, kad galiausiai pavyktų rasti bendrą sprendimą. Į klausimus, ar pati Taryba nesvarsto varianto atsistatydinti, E. Valatka taip pat žadėjo atsakyti po šio posėdžio.
V. Juozapaitis pabrėžia – tokia situacija tęstis be galo negali.
„Šiandien kalbėjome apie tai su Kultūros komiteto nariais, su LRT Tarybos pirmininku, taip pat ir su Prezidento vyriausiąja patarėja Jolanta Karpavičiene kalbėjausi – visi sutarėme, kad šitoje situacijoje mums reikia tartis. Nei viena institucija, taip pat ir Seimas, neturi jokių galių kaip nors atleisti, pašalinti ar net atšaukti savo deleguotų narių, jei tam nėra rimtų teisinių priežasčių. Tad dabar mes turime visi susirinkę, taip pat ir visi LRT Tarybos nariai, kas norėtų, aišku, tartis, spręsti ir ieškoti tų išeičių, nes iš tikrųjų šita situacija rodo labai rimtą krizę LRT Tarybos darbe, kuri nesugeba paskirti LRT generalinio direktoriaus“, – sako jis.
„Gink Dieve, mes nekalbame apie personalijas, ką turėtų paskirti ar panašiai – čia yra visiškai Tarybos diskrecija, bet mes kaip šito įstatymo leidėjai ir prižiūrėtojai, dabar konstatuojame, kad įstatyme yra aiški klaida, kad dvylika narių yra negalimas skaičius, nes iš karto užkoduoja patinę situaciją kaip šachmatuose, kai niekas nelaimi. Tad mes turime arba nuimti vieną narį, arba pridėti – dabar klausimas, kurį nuimti, kas nedeleguotų, arba kas deleguotų naujai“, – komentuoja V. Juozapaitis.
Pasak jo, dėl to turi būti plati diskusija ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su ta pačia Taryba ir visais, kurie deleguoja.
„O jei mes kalbame apie įstatymo pakeitimą, tai mes turime tą padaryti iki paskelbiant naują konkursą, tai reiškia, kad tai turi būti padaryta labai greitai. Ar tai yra įmanoma techniškai, mes vėlgi turime dar konsultuotis Seime ir priimti bendrą sprendimą, ar mes turėsime tą politinį sutarimą. Jei ne, tuomet ieškosime pačios Tarybos darbo reglamente kažkokių galimybių, gal jie gali pakeisti savo darbo reglamentą, pavyzdžiui, daryti atvirą, ne slaptą balsavimą, ir tuomet kiekvienas Tarybos narys jau prisiims savo atsakomybę ir aiškins savo sprendimo motyvus, kodėl jie balsavo už vieną ar kitą kandidatą. Dabar mes tokioje situacijoje, kur turime kalbėtis, nes šiandien tikrai jokio sprendimo negaliu nei pateikti, nei pasiūlyti“, – pripažįsta V. Juozapaitis.
Pasak jo, jei bus nuspręsta keisti įstatymą, Taryba turės šiek tiek stabtelti su konkurso skelbimu. „Reikės tuomet ieškoti tų kažkokių formuluočių, kurios galėtų spręsti šitą susidariusią situaciją, kad nebūtų taip, kad yra lygiosios, kurios gali tęstis begalybę“, – komentuoja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
LRT Tarybos sprendimu, kol bus išrinktas naujas generalinis direktorius, LRT toliau kaip laikinai einanti pareigas vadovaus M. Garbačiauskaitė Budrienė.
„LRT, visuomeninio transliuotojo aukščiausias valdymo organas Taryba – visa atsakomybė, viskas yra jų valioje, jų rankose ir kaip jie nusprendžia, jie turi ir atsakyti į visus klausimus. O jei Taryba paskelbusi trečią kartą konkursą vėl tokį pat rezultatą turėtų, tada, manau, jau kalbėtume apie šitos organizacijos neįgalumą ir tada reiktų iš naujo skelbti Tarybos rinkimą, bet tai ne šios dienos klausimas – šiandien turime ieškoti sąlyčio taškų kalbėtis ir sutarti bendrai, kaip Taryba vėl organizuos rinkimus, ir, jei jie matys, kad reikia keisti įstatymą, mes tą mielai padarysime pasitarę, kaip priimti kažkokius sprendimus“, – sako V. Juozapaitis.
Užduotis Tarybai ir kandidatams
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako šiuo atveju krizės nematantis.
„Taryba pagal įstatymą turi instrumentą, kuris tikrai kaip minimum leidžia jau esančiam direktoriui tęsti, ką jis daro, net ir konkurso metu, vienu metu dalyvaujant ir konkurse, ir vadovaujant. Tik čia ir pliusų, ir šiokių tokių minusų dėl to yra, nes, aišku, konkurencija skiriasi“, – pastebi jis.
Iš savo patirties anksčiau dirbant LRT Tarybos pirmininku jis sako, kad tai tam tikra prasme mažesniame formate primena Seimo pirmininko poziciją: „Tu neturi kažkokių išskirtinių labai didelių teisių, bet turi vieną iš tikrųjų unikalią svarbią užduotį ieškoti konsensuso, ypač tais klausimais, kuriais Taryboje gali būti susiklosčiusios dvi gana skirtingos nuomonės. Man irgi yra tekę tokių matyti, tad aš šitą konkursą vertinu pirmiausia kaip didžiausią iššūkį, be jokios abejonės, Tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui – žmonėms, kurie turi ieškoti konsoliduojančio elemento, arba alternatyvių sprendimų, jei, tarkime, vadovo rinkimuose visiškai netenkina vienos ar kitos Tarybos dalies kitos pozicijos favoritas ar favoritė. Aš vertinu, kad Tarybos vadovams tenka tikrai labai svarbus vaidmuo ieškant dialogo ir sprendimų, kurie galėtų būti tokie, kad tenkintų visus“, – sako D. Radzevičius.
„Gyvenime yra natūralu, o LRT Tarybos atveju tai užprogramuota, kad Taryba gali turėti visiškai skirtingus požiūrius, pavyzdžiui, į tai, kokio tipo, kokių asmeninių ar dalykinių savybių žmogus gali būti renkamas kaip vadovas ir kokią jis turėtų įgyvendinti viziją. Ir taip natūraliai gali būti, nes yra dvylika žmonių iš skirtingų politinių institucijų, iš labai skirtingų nevyriausybinių organizacijų, su labai skirtingomis filosofijomis. Tarkime, manęs niekas neįtikins, kad Vyskupų konferencija ir Meno kūrėjų asociacija yra tapačios organizacijos – jos yra labai skirtingos, viena religinė, kita laisvamanių žmonių, tad dėl to aš sakau, kad Tarybos vadovams yra ypatingai svarbus vaidmuo ieškoti būdo konsoliduoti ir rasti tą sprendimą, kuris tenkintų“, – komentuoja jis.
„Bet šiaip tragedijos nėra – čia didžiausias iššūkis ir klausimai kyla kandidatams, kurie kandidatavo ir kurie nekandidatavo. Pasakysiu atvirai, iš pirmojo konkurso, jo rezultatų ir proceso, to, kad net po jo trūko viešų debatų, kuriuose, kaip suprantu, dalis kandidatų nenorėjo dalyvauti, man susidarė įspūdis, kad tos tokio, sakyčiau, nelabai tikro skaidrumo sąlygos lėmė, kad į antrą konkursą atėjo tik du kandidatai. Tai reiškia, kad dalis potencialių kandidatų, kurie ne tik buvo pirmame ture, bet galėjo ir būti antrame konkurse, matyt, neatėjo neturėdami tikro tikėjimo, kad apskritai iš tikrųjų yra šansas kažkokiu būdu įsiterpti. Tai čia, viena vertus, yra problema, kita vertus, atsakymas ateities konkursui. Gal kaip tik dabar bus šansas visiems kitiems kandidatams, kurie nėjo, dalyvauti“, – svarsto D. Radzevičius.
Pasak jo, dabartiniams kandidatams tai taip pat proga įsivertinti, kaip jie tą mato, ar tinkami sprendimai iš jėgos pozicijų: „Tai yra, jei dabar buvo lygiosios, kiekvienas gavo po 6 balsus, tai panašu, kad kiekvienas iš kandidatų turi savo mylėtojus, bet lygiai taip pat dėl savų kažkokių savybių netinka kitai pusei, tai reiškia, kad jie neturi palaikymo, ir greičiausiai tą irgi reikia įsivertinti“.
Svarsto, kad didesnis skaidrumas padėtų atsirasti daugiau kandidatų
D. Radzevičius abejoja, ar LRT Tarybos atsistatydinimas dabar būtų teisingiausias sprendimas.
„Galbūt tai galėtų įvykti, bet esminis klausimas, ar iš tikrųjų visos institucijos deleguos visus absoliučiai naujus žmones, su visiškai kitomis pavardėmis ir kitomis pozicijomis. Galbūt tai yra variantas ir sprendimas, bet, dar kartą pasakysiu, mano asmenine nuomone, ir šita Taryba turi neišsemtą vieną labai paprastą galimybę, tai yra, iš tikrųjų konkursą organizuoti taip, kad kandidatai, kurie galėtų užimti šitas pozicijas, tikėtų, kad procesas tikrai bus toks, kur jie mažų mažiausia galės konkuruoti lygiomis sąlygomis“, – pabrėžia jis.
„Dabartiniame procese turbūt galėčiau daug įvardinti dalykų, kurie man kelia abejones, kad ne viskas buvo vienodai lengva, tarkime, tam žmogui, kuris dabar laikinai vadovauja LRT, ir tuo pačiu dalyvauja konkurse. Aš čia matau daugybę niuansų, kodėl yra keblu – įsivaizduokite, kad Prezidento ar kokie kiti rinkimai taip vyktų. Yra klausimas tiek dėl administracinių resursų, tiek tie patys debatai ne iki galo buvo iškomunikuota, vyks ar nevyks – čia tokie organizaciniai dalykai, kurie rodo, kad reikia išnaudoti mechanizmus, kurių tikrai yra. Aš tikrai tikiu, kad ir šita Taryba, jei labai norėtų, pasitarę gali padaryti konkursą taip, kad ateitų ir galėtų laimėti žmogus, kuris tenkintų daugumos pozicijas – tik jeigu nebus vienos sąlygos, tai yra, jei Tarybos nariai atsisakys užsispyrusiai proteguoti kurį nors savo favoritą“, – dėsto D. Radzevičius.
„Aš nežinau, ar čia taip yra, bet iš dabartinės situacijos atrodo, kad buvo du favoritai, ir, žinote, nulaužti vienai pusei kitą būtų pats neteisingiausias sprendimas – juk LRT yra visuomeninis transliuotojas, kur turi būti konsensusas, kur Taryba turi parodyti lyderystę ir, dar kartą pabrėšiu, čia ir vadovams labai svarbus klausimas, ar jie gali tai padaryti. Aš dabartinės Tarybos tarpusavio santykių nežinau, bet, pavyzdžiui, kai mes kaip buvusi Taryba kūrėme pirmą LRT strategiją, man atrodo, nepaisant požiūrių skirtumų radome, kaip ją padaryti“, – pastebi jis.
Radzevičius: svarbiausia išvengti politikų įsikišimo
Vertindamas nuskambėjusius pasiūlymus keisti LRT įstatymą, D. Radzevičius teigė, kad niekada nebuvo skubotų sprendimų gerbėjas.
„Jeigu dabar, neduok Dieve, nutiks taip, kad kokia nors Seimo dauguma sugalvos kaitalioti įstatymą, kad kaip nors būtų kuo greičiau išrenkamas direktorius, tai man demonstruos struktūros politizavimą. Vis dėlto atsakomybė už direktoriaus rinkimą yra Tarybai. Jeigu Taryba jaučia, kad negali išrinkti, tai ne įstatymą reikia keisti, tai tada Taryba iš tikrųjų gali in corpore atsistatydinti, o tada tuo pačiu atsistatydina ir direktorius, viskas vyksta per naujo. Koks bebus laikinas vadovas, LRT yra struktūra, kuri turi tam tikrą užtikrintą finansavimą, turi darbuotojus, kurie gali savo darbą dirbti tikrai nesižvalgydami į tai, kas yra generalinis direktorius. Tai būtų pati prasčiausia visuomeninė žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, jeigu jie tik žiūrėtų, iš kur vėjas pučia ir koks čia direktorius dabar, ar tas atėjo, ar anas. Direktorius yra administratorius, atsiprašau, kas čia dabar vyksta, karas, kad čia trūks plyš reikia? Nereikia pasiduoti tokiam emociniam spaudimui. Bet pačiai Tarybai, aišku, reikia rimtai pasikalbėti. Matome, kad yra Taryboje, matyt, dvi skirtingos vizijos, koks turi būti vadovas – gal reikia trečio tipo vadovo ir tada viskas išsispręstų“, – svarsto jis.
„Tikrai labai norėtųsi, kad būtų diskusijos apie LRT, koks jis turi būti, kaip jam turėtų būti vadovaujama, bet kas mane labiausiai neramina, tai, kad pirmieji apie šitą situaciją labai aktyviai komentuoja politikai. Aš nieko prieš, kad Kultūros komiteto pirmininkas pasisako ar kiti, bet jeigu dėl LRT situacijos pagrindiniais sprendėjais dabar bandys būti politikai, atsiprašau, politikai yra pats prasčiausias arbitras. Jau geriau tada Taryboje esančios Švietimo, Meno kūrėjų, kitos asociacijos tegu inicijuoja diskusijas, pasiūlymus, negu sakykim Seimo ar Prezidento institucijos, kurios dominuotų. Kitaip mes čia tada neišvengsime vieno dalyko, apie kurį juokais ir rimtai pasakysiu, kad jei diskusija dėl LRT bus tokia, kokia yra komunikacija tarp Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos, tai vargas tada tokiai LRT“, – ironizuoja D. Radzevičius.
Sprendimą priima 12 žmonių
Primename, kad LRT tarybą sudaro 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tai yra keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
Šiuo metu LRT tarybos pirmininko pareigas eina Lietuvos švietimo tarybos deleguotas Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos), pirmininko pavaduotoja – Lietuvos vyskupų konferencijos deleguota profesorė Irena Vaišvilaitė (Tarybos narės įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos).
Kiti tarybos nariai: Seimo deleguoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudaitis, žiniasklaidos ekspertas docentas Deimantas Jastramskis, teisininkė Laura Matjošaitytė, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, kalbininkas Juozas Pabrėža (visų jų Tarybos narių įgaliojimai baigsis 2028 m.), prezidentės Dalios Grybauskaitės deleguoti ekonomistė Giedrė Švedienė ir istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Norbertas Černiauskas (Tarybos narių įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 dienos), prezidento Gitano Nausėdos deleguoti Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas ir prozininkė, literatūros kritikė, scenaristė Renata Šerelytė-Mendeikienė (Tarybos narių įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 dienos), Lietuvos mokslo tarybos deleguotas profesorius Darijus Beinoravičius (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguotas jos pirmininkas, fotografas Jonas Staselis (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos).
2022 m. LRT finansavimas siekė 57,5 mln. eurų. Reklama LRT yra draudžiama, tačiau už rėmimo, programų pardavimo, kitas suteiktas paslaugas papildomai gauta 2,4 mln. eurų.
