Nuo šiol piliečiai kviečiami apie galimus klonus pranešti NKSC „vieno langelio“ principu – užpildant specialią formą www.nksc.lt, pranešant el. paštu cert@nksc.lt arba telefonu 1843. NKSC, gavęs tokius pranešimus, nedelsiant reaguos persiųsdamas IŽA ir internetinės žiniasklaidos priemonei, kurios svetainė ar socialinė paskyra yra galimai klonuota. Asociacija ne vėliau kaip per 24 valandas patvirtins apie portalų bei jų paskyrų socialiniuose tinkluose klonų egzistavimą ir informuos NKSC.
Tuo tarpu NKSC, gavęs IŽA ir naujienų portalo patvirtinimą dėl klono tikrumo, pasirūpins, kad skaitytojus pirmiausia pasiektų speciali informacinė užsklanda, įspėjanti, jog tai – netikra žiniasklaidos priemonė. Taip pat ši informacija bus persiųsta Lietuvos policijai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui.
Svarbu ir tai, kad NKSC suteikia galimybę IŽA ir asociacijos nariams jungtis prie kibernetinio saugumo informacinio tinklo (KSIT), grėsmių indikatorių mainų platformos (MISP), bendravimo platformos (Chat), kenksmingo kodo analizės sistemos (Sandbox), saugios failų apsikeitimo terpės.
Taip pat įsipareigojama bendromis pastangomis šviesti visuomenę apie naujienų portalų ir jų paskyrų „klonų“ socialiniuose tinkluose grėsmes, bendradarbiavimo rezultatus, kviesti gyventojus būti budriais, kritiškais ir pilietiškai aktyviais.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, ši partnerystė ir socialinė iniciatyva – be galo svarbus žingsnis į priekį kovojant su internetiniais piktavaliais, kurių veikla kurti ir platinti naujienų portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose kopijas itin suaktyvėjo šią vasarą.
„Džiugu, kad pirmieji skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje galime paskelbti suvieniję jėgas su kibernetinio saugumo profesionalais ir stabdyti nerimą keliančią praktiką, kuri, jei nebus laiku užkirstas kelias, gali virsti rimtomis grėsmėmis šalies nacionaliniam saugumui. Juk bet kada klonuose skelbiama informacija, kuri yra melaginga ir labai tikroviška, gali būti panaudota kenkėjiškiems tikslams prieš valstybę. Esame dėkingi gyventojams už aktyvumą iki šiol ir kviečiame išlikti pilietiškai aktyviais pranešant apie klonus. Surėmę pečius galime kur kas daugiau“, – sako L. Bušinskaitė.
NKSC direktorius Liudas Ališauskas tvirtina, kad šis susitarimas ir partnerystės su žiniasklaidos priemonėmis plėtojimas padės stiprinti mūsų visų atsparumą kibernetinėms grėsmėms.
„Kibernetiniai nusikaltėliai, siekdami savo tikslų, išnaudoja visus įmanomus kanalus. Žiniasklaidos portalų imitavimas yra vienas iš būdų apgaudinėti gyventojus, kuris ateityje gali būti išnaudoti ir kitai piktybiškai veiklai vykdyti. Todėl stiprindami bendradarbiavimą su IŽA ir žiniasklaidos priemonėmis bei suteikdami platformą operatyviam informacijos apsikeitimui ir informavimui apie pastebėtą piktybišką veiklą, mes užkertame kelią kibernetinių nusikaltėlių veiklai ir taip stipriname visuomenės kibernetinį atsparumą“, – sako L. Ališauskas.
IŽA atkreipia dėmesį į tai, kad piktavalių klonuojami naujienų portalai ir jų kopijos socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, pritraukia šimtatūkstantines skaitytojų auditorijas, bando atliepti aktualijas kurdami melagingą informaciją. Pavyzdžiui, skelbiama apie tai, kad paaiškėjo, kodėl vilnietė mama nuskandino savo vaikus Neryje, kad rasti penkiolikmečio Mykolo žudikai, pasakojama, kas konkrečiai įvyko, taip pat tikroviški pasakojimai ir nuotraukos iš žmonių, kuriuos esą buvo bandoma nužudyti, o šiose istorijose dažniausiai įterpiamos finansinės schemos, kaip praturtėti. Be to, detaliai aprašant tokius dalykus, yra kurstoma nesantaika, neapykanta, nepakantumas, priešiškumas, skiepijamas požiūris, kad problemas galima spręsti smurtu, o ne dialogo keliu, kaip įprasta demokratinėse visuomenėse.
Skelbiamose istorijose naudojami realiai egzistuojančių žurnalistų vardai ir pavardės, nuotraukos.
Maža to, kai kuriems klonuotų portalų įrašams yra perkama ir reklama socialiniuose tinkluose, siekiant didesnės sklaidos. Taip yra ne tik manipuliuojama skaitytojais, bandant dažniausiai iš jų išvilioti pinigus, pasipelnyti, bet ir kuriamas nepasitikėjimas tradicine žiniasklaida.
Internetiniams piktavaliams tokiu būdu „jaukinantis“ auditoriją, klonų plitimas gali kelti dar rimtesnes grėsmes, todėl labai svarbu suvienijus jėgas užkardyti kelią tokiai piktavalių veiklai.
Nuo finansinių apgaulių iki politinių grėsmių
L. Bušinskaitė pasakojo, kad kol kas dažniausiai klastojamos gyvenimiškos istorijos, į jas įpinamos finansinės schemos: „Tačiau neseniai taip pat pastebėjome atvejį, kai buvo įtraukta viena iš valstybės įmonių, „Ignitis“, jos vadovo vardu buvo skelbiama suklastoti patarimai, kaip parduoti akcijas ir tt.
Ji taip pat pastebėjo, kad tokių klonų suaktyvėjimas prasidėjo birželio pabaigoje, kai už Baltarusijos sienos prasidėjo tam tikri veiksmai. „Tikrina, testuoja, kaip žiniasklaida pasirengusi. Jei klonas paskelbtų kažkokią prieš valstybę nukreiptą informaciją, ragintų ginkluotis, nemaža dalis žmonių gali patikėti“, – galimą grėsmę įžvelgė L. Bušinskaitė.
Kaip teigė L. Ališauskas, tai, kad tokie metodai naudojami ir populiarėja, rodo, kad nusikaltėliai mato tai veikiant. „Žiniasklaida savo nuožmiu darbu užsitarnavo pasitikėjimą, o nusikaltėliai jį išnaudoja. Jei tas pats turinys, ta pati istorija, bandymas platinti virusus būtų patalpintas atsitiktinėje svetainėje, žmonės, daugiau mažiau sąmoningi, atpažins – tikėtina, kad tai netiesa. Kita situacija, kai visas blogis įpinamas į tą pasitikėjimu užsitarnautą konteinerį“, – kalbėjo jis.
Jis neslėpė, kad atsekti, kas iš kur kuria tokias klonų svetaines yra labai sudėtinga ar dažnai net neįmanoma, nes jos nėra registruojamos Lietuvoje, finansinių apgaulių atvejų, norint išsaugoti anonimiškumą, kartais prašoma, pavyzdžiui, atsiskaityti kriptovaliutomis. Tačiau jis vylėsi, kad turint daugiau informacijos, ją sisteminant, bus galima atrasti geriau perprasti taktikas ir rasti papildomų sprendimų.
Kol kas, vienas iš patikimiausių būdų, kaip atpažinti klonus – atkreipti dėmesį į nuorodas, ar jos tikrai yra tokios, kaip tikrų portalų. Vien tai, jei nuoroda nesibaigia lt, jau yra gana aiškus ženklas, kad tinklapis gali būti klastotė.
„Be to, reikia įvertinti, kokia informacija skelbiama. Vargu, ar tradicinė žiniasklaida patarinės, kaip kur investuoti, nurodydama konkrečius duomenis – tai jau irgi turėtų kelti abejonių. Reklama yra žymima tradicinėje žiniasklaidoje, tai turėtų sukelti įtarimų, jei taip nėra – reikia kritiškai vertinti“, – patarė L. Bušinskaitė.
