Pristatė savo programas: auditorijos plėtimas, atmosferos gerinimas, padalinių pertvarka
Prieš pradedant kandidatų programų pristatymą trumpai pasisakiusi LRT Tarybos pirmininko pavaduotoja Irena Vaišvilaitė linkėjo gero ir viltingo proceso, sakydama, kad „kažkaip jau norėtųsi šitą serialą baigti“. Rytoj įvyksiantis kandidatų susitikimas su LRT Taryba taip pat bus viešai transliuojamas, ne vieša bus tik po to vyksianti Tarybos diskusija.
Po dešimt minučių programų pristatymui turėję kandidatai perpasakojo tai, ką jau anksčiau buvo skelbę socialiniuose tinkluose. M. Garbačiauskaitė-Budrienė priminė, kad LRT vizija – neatsiejama Lietuvos žmonių gyvenimo dalis, tad ji planuoja koncentruotis į turimos auditorijos išsaugojimą ir naujos pritraukimą, LRT turinio pateikimą vartotojams patogiose platformose, socialiniuose tinkluose, „Youtube“ kanale. Daug dėmesio ruošiamasi skirti regionams, naujos naujienų strategijos įgyvendinimui, nuomonių įvairovės užtikrinimui, edukacijai, kokybiškoms pramogoms, archyvų išnaudojimui, tvarios organizacijos vystymuisi.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė portalo lrt.lt, kaip pagrindinės LRT grupės platformos svarbą, taip pat kalbėjo apie svarbiausių kultūros ir sporto renginių transliacijų teisių užsitikrinimą, priminė, kad vis dar lieka tikslas turėti naują LRT pastatą.
M. Martišius akcentavo auditorijos svarbą. „Gyvename neramiais laikais – žmonėms reikia informacijos, patikimų žinių, edukavimo. Problema, kai tas žinias įsisavina tik ketvirtadalis auditorijos, trys ketvirtadaliai – ne, tai – didžiulis iššūkis“, – kalbėjo jis.
Šis kandidatas taip pat kalbėjo apie būtinybę gerinti atmosferą organizacijoje. Jis taip pat priminė Virginijaus Savukyno istoriją, kai jam už kritikos Teisingumo ministrei išsakymą socialiniame tinkle LRT etikos komisiją skyrė pažeidimą. M. Martišiaus nuomone, tai, kad, kiek jam žinoma, niekas iš LRT kolegų neišreiškė jam solidarumo, nors tai padarė Lietuvos žurnalistų sąjunga, parodo, kad kolektyvas tarpusavyje nėra tvirtai suburtas, kaip buvo BBC atveju, kai nušalinus žurnalistą Gary Lineker jo kolegos ėmėsi streiko.
M. Martišius kalbėjo, kad reikėtų tiek keisti Etikos kodeksą, tiek bendrai gerinti atmosferą.
„Neseniai buvau vienoje medijų kontoroje, kuri turi gerokai mažiau pinigų nei LRT. Ten nuėjus kaip bet kokiame startuolyje kava duodama svečiams nemokamai, yra kiti maži simboliai, kurie parodo požiūrį į žmogų, į darbuotoją. Jei turėdami 60 mln eurų negalime to duoti, nes per daug, klausimas, kas yra ne per daug?“, – retoriškai klausė jis.
A. Stonys pabrėžė būtinybę plėsti auditoriją. „Įsivaizduokite teatrą, kur dirba geriausi aktoriai, specialistai, turi misiją apšviesti pasaulį, tikslą sukurti geriausią spektaklį, sutelkti bendruomenę. Pastato tobulą kūrinį, o prieš premjerą paaiškėja, kad yra tik penki žmonės. Tada kokia misija, vizija, tikslai?“, – kalbėjo jis.
„ Kokybė – labai svarbu, bet būtinas toks balansas, kad patenkintų įvairius interesus. Kiek tai LRT pamiršdavo, tiek turėdavo problemų“, – sakė A. Stonys.
Jis taip pat sakė nematantis būtinybės tarp prioritetų matyti naują LRT pastatą: „Aš matau kitaip. Pastatas – svarbu, bet tai labai sunkiai įgyvendinamas projektas, visiškai nesusijęs su mūsų tiesiogine veikla“.
A. Stonio nuomone, LRT tyrimų skyrius turėtų būti perkeltas į lrt.lt departamentą, taip pat jis siūlytų įkurti Idėjų įgyvendinimo centrą, atskirti gamybos ir kūrybos skyrius.
Kėlė klausimus dėl etatų, dalinimosi turiniu, naujienų filtravimo
Perėjus prie klausimų dalies, LRT darbuotojai teiravosi, kokios pozicijos kandidatai laikytųsi dėl dalinimosi LRT turiniu su žiniasklaidos priemonės, kaip būdavo iki 2019 m. M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė tebesanti įsitikinusi, kad tai buvo bloga praktika ir LRT tikslu mato atsivesti vartotojus į savo platformas. M. Martišiaus nuomone, LRT turiniu turėtų dalintis ir taip padidinti jo plėtrą. A. Stonys taip pat sakė manantis, kad LRT galėtų duoti turinį kitiems – su sąlyga, kad tai būtų labai ryškiai pažymėta, o ne kur nors mažomis raidėmis, ko didžioji dalis nepastebi.
M. Martišius sulaukė klausimo dėl to, ar eiti tokias pareigas netrukdytų tai, kad jis yra partijos narys (socialdemokratų – red. pastaba) ir ar siekiant išlaikyti objektyvumą nebūtų reikalingas atšalimo laikotarpis. Atsakydamas kandidatas teigė, kad, jo nuomone, visuomenei tik geriau, jei kuo daugiau žmonių yra įsitraukę į politines partijas, per tai, pasak jo, valdoma demokratinė visuomenė, bet laimėjimo atveju jis savo narystę partijoje stabdytų.
Kandidatų taip pat teirautasi, koks jų požiūris į informacijos objektyvumą ir kaip dirbantys naujienos tarnybose turėtų veikti, kiek filtruoti patenkančius į eterį, kai sveiku protu vadovaujantis matoma, kad jie skleidžia melagingą informaciją. M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad tai sprendžia žurnalistai ir redaktoriai, jų darbas – nepraleisti melagingos informacijos, arba pateikti tinkamą kontekstą. A. Stonys ir M. Martišius taip pat kalbėjo, kad šiuo atveju tai – ne direktoriaus, o redaktorių sprendimas.
Kalbant apie etatų mažinimą, visi kandidatai kalbėjo tokių planų neturintys. M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad reikalingos struktūros peržiūrėjimas darbą organizuojant ne pagal platformas, o pagal funkcijas.
Primename, kad šiemet konkursas į LRT generalinio direktoriaus pareigas buvo organizuotas du kartus, tačiau abiem atvejais laimėtojas nebuvo išrinktas po lygiai, 6 balsus, surinkus M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos konsultantui Aisčiui Zabarauskui. Pastarasis trečią kartą nusprendė nebedalyvauti, motyvuodamas, kad padaryti pokyčiai organizuojant konkursą yra tik kosmetiniai, todėl jis yra atsidūręs aklavietėje, o tai, kad niekas iš dalyvių nesurenka reikalingos 7 LRT Tarybos narių balsų daugumos rodo, kad nė vienas iš kandidatų reikalingo pasitikėjimo neturi.
