Sukčiavimo atvejų skaičiuojama tūkstančiais
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) nuo šių metų vidurio aktyviai kelia problemą dėl portalų klonų, plintančių tiek internetinėje erdvėje Lietuvoje, tiek pasauliniuose socialiniuose tinkluose, ypatingai „Facebook“, o pastaruoju metu – ir „Instagram“.
„Tikimės, kad kažkokie sprendimai bus rasti – tai labai svarbu dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kadangi visi suprantame, kad naujienų portalų klonuose, kurie turi dideles, šimtatūkstantines auditorijas, skelbiant tam tikrą informaciją galima vienaip arba kitaip veikti žmones“, – posėdyje kalbėjo IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
IŽA pateikė siūlymą, susidedantį iš kelių dalių. Siekiant reglamentuoti ir užkardyti klonų plitimą Lietuvos interneto erdvėje bendradarbiaujama su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru (NKCS), vyksta bendra akcija „Stop portalų klonams“, kita kreipimosi pusė yra orientuota į pasaulinius socialinius tinklus, tokius kaip „Meta“, valdančius socialinius tinklus „Facebook“', „Instagram“ ir kitus.
„Lietuvoje, pagal galiojančią teisinę bazę ir esant Lietuvos institucijoms, dar galime kažkiek šią problemą reguliuotis, nors irgi trūksta teisinių įrankių, tačiau socialinėje erdvėje plintantys portalų klonai yra, galima sakyti, visiškai nevaldomi. Jie tiesiog nėra blokuojami, plinta ir, negana to, piktavalių sukurtos paskyros, vadinamieji klonai, naudoja feisbuko įrankius, užsipirkinėja čia reklamas siekdami augintis auditorijas, populiarinti savo tam tikrą vardą ir tokiu būdu siekiama pasipelnyti iš gyventojų, iš jų išviliojami pinigai“, – aiškino L. Bušinskaitė.
Policijos departamento duomenimis, šiais metais pradėta apie 4 tūkstančius ikiteisminių tyrimų dėl finansinių sukčiavimų internetinėje erdvėje.
L. Bušinskaitė pasakojo, kad net ir žinant tokius labai didelius ir nerimą keliančius skaičius, su kompanijos „Meta“ atstovais geranoriškai kalbėtis ir ieškoti sprendimų nepavyksta.
„Galbūt būtų galima siūlyti ir kelti klausimą, kad Lietuva, Seimas, Seimo kultūros komitetas inicijuotų kažkokius įstatyminius pakeitimus, kad „Meta“ būtų įpareigota šalinti portalų klonus gavusi atsakingų Lietuvos institucijų nurodymus, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar galbūt kitos institucijos, o jei per tam tikrą laiką yra neįsiklausoma į jų nurodymą ir prašymą, galbūt galima svarstyti ir apie kažkokias baudas „Meta“ atstovams“, – kalbėjo ji.
Iš netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose dažnai yra nukreipiama į taip pat netikrus portalus, kur arba tiesiog skleidžiama melaginga informacija, arba įpinami pasiūlymai investuoti, išviliojami duomenys ir pinigai.
IŽA pirmininkė atskleidė, kad praėjus akciją „Stop portalų klonams“ per pirmą mėnesį tokių klonų, apsimetančių žinomais naujienų portalais, buvo pašalinta virš 1600.
„Šiuos klonus blokuoja NKSC, bet reikalingas šioks toks pastiprinimas teisinėje bazėje, kad atsirastų oficialus sprendimų priėmėjas, kuris galėtų pasakyti, kad čia yra portalų klonai ir blokuodami jūs tikrai teisingai elgiatės. Tad čia, kaip minėjau, problema iš dviejų pusių – klonai Lietuvos internetinėje erdvėje, kurie kažkiek tvarkomi, sprendžiami, tik trūksta teisinio patobulinimo, ir kita medalio pusė, kur kas didesnė problema – socialiniai tinklai, kurie yra visiškai nevaldomi“, – aiškino L. Bušinskaitė.
Melagingas reklamas matė bent pusė Lietuvos gyventojų
Viktoras Daukšas, „Debunk.org“ vadovas kalbėjo, kad už šitos sukčiavimo schemos gali būti kažkokia kriminalinė grupuotė, nes kalbama apie didelį kiekį resursų: „Tai nėra pavienio žmogaus darbas – yra pasamdyti pilni skambučių centrai, programuotojai, marketingistai, reklama, veikia visa didžiulė infrastruktūra“.
Jis pasakojo apie atliktą tyrimą, kuriame aiškinosi schemą, kaip tai vyksta.
„Yra kuriamos didžiųjų portalų kopijos, dizainas, prekių ženklai, turinys, juo manipuliuojama, išsirenkamos skandalingiausios naujienos – vadinasi, jie turi ir vietinio konteksto žinių, sukuria netikras istorijas apie žinomus asmenis, žurnalistus, tada yra įsigyjami panašiai skambančių domenų pavadinimai, kurie registruojami kiekvieną savaitę“, – sakė V. Daukšas.
„Naudojantis žinomais vardais kuriami netikri puslapiai, kurie apsimeta žiniasklaida, institucijomis, tarptautine žiniasklaida ir panašiai – tokių paskyrų yra šimtai. Metų pradžioje jie tiesiog naudojo pavogtas „Facebook“ paskyras, kurios buvo paverstos į botus, tada į viešas grupes dalinosi nuorodomis, o po to pradėjo naudoti reklamas „Facebook“ ir „Instagram“. Kalbame apie dešimtis tūkstančių eurų „Metai“, kuri ne tik negaudo sukčių, bet iš tų pelnosi ir gauna nemažai pajamų“, – teigė jis.
„Tos nuorodos veda į portalų kopijas, kuriose į istorijas įpintos netikros investavimo platformos, kuriose pavagiami vartotojo duomenys, kreditinių kortelių duomenys, gaunami skambučiai, kviečiama investuoti ir prašoma kredito ar debeto kortelės patvirtinimo kodų – taip žmogus apvagiamas. Šiuo metu suregistruotos 1144 tokios reklamos, parodytos daugiau nei 10 mln kartų – mažiausiai pusė visų „Facebook“ vartotojų Lietuvoje matė tas reklamas, tai milžiniška problema ir ji nesprendžiama“, – kalbėjo V. Daukšas.
Tyrimo metu buvo rasta 118 netikrų portalų ir 124 paskyros, iš kurių leistos apsimetėliškos reklamos – sukčiai apsimetė LRT, LNK, „Delfi“, „Info TV“, estiškais laikraščiais, bendrovėmis „Ignitis“, „Swedbank“ ir kitomis.
Tikisi Europos Komisijos pagalbos
Nors iki šiol dėl šių problemų ne kartą kreiptasi į „Meta“, iš jos realios pagalbos nesulaukiama – užklausos arba visai ignoruojamos, arba neatsakoma kelis mėnesius ir imamasi tik imitacinių problemos sprendimo veiksmų.
Ryšių reguliavimo tarybos narys Vygantas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jau yra galiojantis Skaitmeninių paslaugų aktas ir teoriškai „Meta“ turėtų jo laikytis, bet realybėje tai nevykta.
„Mūsų siūlymas yra kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuri turi išskirtines teises prižiūrėti, kaip „Meta“ imasi atsakomybės už turinio šalinimą – reglamentas numato tam tikrą procesą, kad „Meta“ turi būti informuota ir šalinti tą turinį. Turime išnaudoti tą instrumentą, dirbti su EK, ką jau darome kaip neoficialus koordinatorius, bendradarbiaujame su EK, kad visiškai pasiruoštume iki pilno įsigaliojimo. Komisija yra identifikavusi prioritetines kryptis, pateikusi rekomendacijas, kaip rinkti įrodymus – kreiptis į ją yra iš efektyviausių būdų, kaip spręsti tą klausimą“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, RRT tokį kreipimąsi į EK pateiks per artimiausią mėnesį.
Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis sakė, kad komiteto vardu taip pat papildomai kreipsis į EK ir europarlamentarus, kad šis svarbus klausimas sulauktų reikalingo palaikymo.
