Spaudos pranešime institucija nurodo, kad notebooksbilliger.de, e-komercijos platforma, prekiaujanti kompiuteriais ir kita IT technika, daugiau nei dvejus metus neteisėtai, t.y. neturėdama teisinio pagrindo ir nesilaikydama BDAR reikalavimų, vykdė savo darbuotojų vaizdo stebėjimą. Skelbiama, kad darbuotojai buvo stebimi savo darbo vietose, prekybos salėse, sandėliuose bei bendro naudojimo patalpose. Notebooksbilliger.de tvirtino, kad vaizdo kamerų įrengimo tikslas buvo užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir jas ištirti bei sekti prekių srautus sandėliuose.
„LfD Niedersachsen“ teigimu, siekdama išvengti vagystės, įmonė pirmiausia turi taikyti švelnesnes priemones, pavyzdžiui, atsitiktinius darbuotojų asmeninių krepšių patikrinimus, kai darbuotojai palieka verslo patalpas. Be to, „LfD Niedersachsen“ pažymėjo, kad vaizdo stebėjimas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas yra teisėtas tik tuo atveju, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl konkrečių asmenų. Tokiu atveju gali būti leidžiama juos stebėti kameromis, tačiau tik ribotą laiką. „LfD Niedersachsen“ pabrėžė, kad tirtu atveju vaizdo stebėjimas nebuvo ribojamas tik tam tikru laikotarpiu, taip pat taikytas ne konkretiems, bet visiems be išimties darbuotojams. Daugeliu atvejų įrašai buvo saugomi 60 dienų, o tai yra žymiai ilgiau nei reikia. Galiausiai, „LfD Niedersachsen“ pabrėžė, kad vaizdo stebėjimas paveikė ir notebooksbilliger.de klientus, nes kai kurios kameros buvo nukreiptos į prekybos zonas, apie ką klientai nebuvo tinkamai informuoti, taip pat stebėjimas šiais atvejais nebuvo proporcingas.
Tiesa, taip pat skelbiama, kad bauda dar nėra teisiškai privaloma. Be to, notebooksbilliger.de pasitaisė bei pertvarkė vaizdo stebėjimo veiklą, taip, kad ji atitiktų BDAR reikalavus, ir tai įrodė „LfD Niedersachsen“, tad, tikėtina, kad jos išieškojimas taip ir nebus pradėtas.
Ši žinutė turėtų kelti nemenką rūpestį Lietuvos verslo atstovams. Vaizdo kameromis stebėti savo patalpas Lietuvoje yra įprasta bei daugelio įmonių taikoma praktika. Toks vaizdo stebėjimas tradiciškai yra grindžiamas teisėtu įmonių interesu užtikrinti darbuotojų bei turto saugumą. Daugumoje atveju, nors vaizdo įrašai yra saugomi ribotą laiką, vaizdo stebėjimas vykdomas nuolatos, t.y. stebima prevenciniais tikslais, vaizdo stebėjimo nesiejant su konkrečiais darbuotojais, dėl kurių turima įtarimų, ar atliekant konkretų vidinį tyrimą. Galiausiai, dažnu atveju stebėjimas vykdomas ne tik vidinėse patalpose, bet ir lankytojams skirtose salėse. Visą tai Vokietijos institucija laikė neproporcingu darbuotojų bei lankytojų privatumo ribojimu, kitaip tariant BDAR nuostatų pažeidimu, tad jei ir lietuviškoji duomenų apsaugos inspekcija nueis tuo pačiu keliu, atsakomybė už BDAR nuostatų pažeidimą gresia kone kas antrai Lietuvos įmonei.