Nepageidaujami, bet suvaldomi iššūkiai
Fake news viena karščiausių temų tapo per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją ir iki šiol kelia prieštaringas diskusijas. Socialinių medijų bendrovės „bigNow“ direktorė Jarūnė Narkevičiūtė sako, kad pastaruoju metu kenksmingas turinys socialiniuose tinkluose – ypač dažnas reiškinys, o netikrų naujienų (angl. fake news) banga tampa vis didesniu iššūkiu socialinių tinklų vartotojams.
Anot J. Narkevičiūtės, siekiant nepakliūti į šmeižikiško turinio spąstus socialiniuose tinkluose, visų pirma reikia būti kritiškiems bei vadovautis asmenine patirtimi.
„Juk dauguma žmonių žino, kad amerikiečių leidybos ir žiniasklaidos bendrovė yra „Forbes“, o ne „Foorbes“, tačiau soc. medijoje to galima nepastebėti dėl vizualaus panašumo. Žmonės tradiciškai orientuojasi į kanalus, kuriais besąlygiškai pasitiki – to sukčiams užtenka, kad jie taptų svarbiausias taikinys. Internetinėje erdvėje taip pat reikia itin kritiškai vertinti abejotinos vertės pasiūlymus. Ar kur nors matėte, kad „Swarovski“ kristalų vėrinys kainuotų 10 eurų? Turbūt ne, tad tai reiškia, kad pakliuvote į gana primityviai sukonstruotas sukčių pinkles “, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Socialinių tinklų vartotojas – kritiškas ir pastabus
Socialiniai tinklai visuomet fiksuoja pranešimus apie netinkamą turinį, tačiau pavieniai pranešimai dažnai didelės įtakos neturi. J. Narkevičiūtės teigimu, tokių pranešimų turi būti daug, tačiau tikslus skaičiaus, gebantis daryti realų poveikį, nėra nustatytas.
„Visų pirma, socialiniuose tinkluose perskaitę abejotiną naujieną, patikrinkite, ar panaši žinia buvo skelbta naujienų portaluose, rodoma per televiziją ar aptarta radijuje. Visada tikrinkite šaltinius ir pasižiūrėkite ar žinote organizaciją, kuri paskelbė naujieną. Atkreipkite dėmesį į naujienų šaltinius ir net jų rašymo stilių. Žmonės dažnai per neapdairumą paspaudžia ant nuorodos, kuria masiškai dalinasi daugybė žmonių. Tos nuorodos turinys beveik visada būna absurdiškas arba mažai tikėtinas, o šaltinis – įtartinas. Pavyzdys – žinia apie tai, kad „Lietuva gavo Nobelio premiją“, kurios šaltinis – abejotino profesionalumo puslapis worldnewsonspot.com“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Kibernetinių nusikaltėlių pinklės įveikiamos sunkiau
Socialiniai tinklai vis labiau traukia ir kibernetinius nusikaltėlius, ieškančius lengvo taikinio tarp nieko neįtariančių vartotojų, todėl, pasak J. Narkevičiūtės, savo socialinių tinklų paskyrose įmonės turėtų imtis sustiprintų saugumo priemonių. Kibernetiniai nusikaltėliai vis dar įsilaužia į „Facebook“ paskyras ir vilioja į savo pinkles šių paskyrų vartotojų draugus, apgaudinėdami ir skatindami aplankyti kenkėjiškus tinklalapius arba net pervesti pinigų į jų sąskaitas.
„Kurkite papildomus kanalus, kurie trauktų auditoriją. Tai gali būti tinklaraščio turinio platforma, kur pats verslas ir atsako už jos saugumą ir ten patenkančius duomenis. Nepamirškite, kad verslas neturi socialinių tinklų savininkystės – jie yra trečioji šalis, besinaudojanti paslaugomis, todėl neturinti didelės įtakos procesams. Taip pat siūlau apgalvoti, kokią informaciją ar duomenis siunčiate asmeninėmis žinutėmis, išsamiai susipažinti su socialinių tinklų privatumo nustatymais, riboti reklamos valdytojų skaičių ir elgtis atsakingai skelbiant naujienas“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.
Prieš kelerius metus paskelbtoje „Sophos“ saugumo grėsmių ataskaitoje buvo teigiama, kad daugiau kaip 60 proc. verslo atstovų „Facebook“ laiko grėsme savo verslo saugumui. J. Narkevičiūtė sako, kad nors tokie duomenys gąsdina, baimintis nėra ko.
„Internetinė erdvė su tokiu milžinišku kiekiu duomenų bei asmeninės informacijos, be jokios abejonės, yra grėsmė, tačiau ji gali būti kontroliuojama. Visiškai apsisaugoti nuo grėsmių, deja, neįmanoma, tačiau yra būdų, kaip jas suvaldyti ir prisitaikyti net pačioje nedėkingiausioje situacijoje“, – sako J. Narkevičiūtė.