Apie augančius #tech verslų poreikius komunikacijos rinkoje rodo ir augantis universitetų dėmesys šiai sričiai: neseniai #VilniusTech pranešė apie Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijų programą, kurioje bus ugdomi šios srities specai. Puiki žinia, kurių, neabejoju, Lietuvos padangėje daugės.

Kylanti naujos kartos technologijų verslo banga kelia iššūkius visoms šį sektorių aptarnaujančioms įmonėms: jiems būtinos naujos kompetencijos ir ypač technologinis ekspertiškumas. Tai liečia teisininkus, investuotojus, komunikatorius, darbuotojų atrankos specialistus ir daugelį kitų sričių.

Nauja konkurencinė realybė

Svarbiausias šių laikų visuomenės bruožas yra tai, kad visą gyvenimą mokomės jau ne tik mes – žmonės. Pirmą kartą žmonijos istorijoje mokytis ir kaupti ekspertinę patirtį pradeda ir mašinos, kurių mikročipuose besisukantys mūsų kurti algoritmai savo ateitį kuria jau be žmogaus pagalbos.

Užsisukę kasdienėse pelningumo ir augimo lenktynėse nepajutome, kaip žmonija stačia galva nėrė į globalią totalinės komunikacijos ekonomiką. Visų mūsų, kaip vartotojų, ir #tech verslų, kaip paslaugų teikėjų, sprendimai priimami remiantis faktais, skaičiais, duomenimis, žiniomis ir itin greita jų apykaita. Laimi tas, kas greičiau ir efektyviau kapitalizuoja informaciją.

Pinigai, kaip ir naudingosios iškasenos, liko tik antraeiliu faktoriumi. Tai geriausiai iliustruoja dėl startuolių dėmesio besirungiantys globalūs rizikos kapitalo fondai. Jie, kaip akmens amžiaus primatai, laksto po derlingus laukus, vydamiesi grobį ir rungtyniaudami – kas pirmas sumedžios riebiausias skaitmeninio amžiaus gazeles, trykštančias inovacijomis ir besidauginančias tokiais tempais, kokių pasaulis dar neregėjo.

Margaspalvės #tech džiunglės

Gyvename didžiųjų pokyčių laikais ir tie pokyčiai vis greitėja. Ar girdėjote, kad Lietuva jau pripažįstama pasauliniu #fintech rojumi? Fantastika, jei tai girdėjote. Bet visai nenustebčiau ir nieko bloga, jei ir negirdėjote.

#solartech, #biotech, #cybertech, #spacetech, #healthtech, #nanotech. Gyvename totalinės verslų specializacijos amžiuje, kuriame vakar dar niekam nežinomos sritys, dėl didelio augimo potencialo šiandien tampa multi-milijardinėmis rinkomis. Sumani ir savalaikė Lietuvos banko reguliavimo politika sudarė sąlygas Lietuvoje įsteigti šimtams naujų #fintech bendrovių, kurios paslaugas teikia visam pasauliui. Tai tik vienas pavyzdžių.

Šį straipsnį rašyti sėdau su pakilia mintimi, kaip analizuosiu Lietuvos komunikacijos agentūrų verslo transformaciją iš senovinių „pranešimų spaudai kalvių“ į modernias, ryškias ir besispecializuojančias skaitmenines agentūras. Bet paskui supratau, kad komunikacijos agentūros gal kiek pavėluotai atspindi tai, kokių paslaugų poreikis rinkoje didžiausias.

Tad kalbėti reikėtų daugiau apie rinkos poreikį – tada aiškiau suprasime, kaip vystysis ir visa komunikacijos rinka. Reikia pripažinti, kad komunikacijos paslaugų segmentas iki galo dar netapo ultra modernių skaitmeninių agentūrų kalve, bet tai tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Kaip ir klausimas, kada Lietuvoje bus nebe 30 didelių startuolių ir 600+ mažų, o dešimt kartų daugiau vienų ir kitų.

Svarbiausia tai, kad naujieji technologijų verslai, kuriuos naviguoja globalių galimybių skonį pajutę CEO, vertina ir propaguoja skaidrumo, minties lyderystės ir bendruomeniškumo vertybes. O tai įvaizdžio ir reputacijos kalviams – PR agentūroms – yra labai gera žinia.

Visai nenuostabu, kad didelė dalis jaunų startuolių, kuriuos kuria ir valdo jauni antrepreneriai, jau turi nusisamdę komunikacijos agentūras ir formuoja jiems tokias užduotis, kurios iš esmės pakeis pačias agentūras. Neortodoksinis mąstymas, globalus matymo kampas, nuolatinių pokyčių valdymas ir darbas su vis jaunesnėmis auditorijomis – tai tik keli reikalavimai, kuriuos turi išpildyti #tech komunikatoriai.

Aukso amžius įvaizdžio kūrėjams

Mažai kas tikėjosi, kad į globalias rinkas orientuoti technologijų verslai kažkada pradės rūpintis savo įvaizdžiu namų rinkoje. Tačiau viena yra paslaugos, kas kita – jas kuriantys žmonės. Jiems pritraukti ir išlaikyti technologijų bendrovės šiandien išleidžia milžiniškus pinigų ir energijos kiekius.

Apie sektoriaus augimo perspektyvas lengva suprasti iš kelių skaičių – šalies startuolių ekosistemoje dirba per 10,5 tūkst. darbuotojų, o kelios didžiausios šio sektoriaus bendrovės yra įdarbinusios po 1 tūkst. ir daugiau specialistų. Siekdami užtikrinti suplanuotas augimo apimtis, šie verslai per ateinančius metus tikisi pasamdyti bent po 500 naujų darbuotojų.

Skaičiuodami viso Lietuvos startuolių sektoriaus augimo apimtis regime akivaizdų potencialą gracingai ir efektyviai sugerti mažiausiai dar 10 tūkst. darbuotojų. Tokiam kiekiui žmonių pritraukti reikia nemažų komunikacinių resursų, ypač suprantant, kad kaip grybai po lietaus šie žmonės iš žemės neišdygs – jau šiandien reikia specialių perkvalifikavimo programų, susijusių edukacinių kampanijų ir t.t.

Ne ką mažiau svarbi komunikacijos sritis – esminis moksleivių požiūrio į technologijų studijas keitimas. Tam šiandien būtinos ambicingos #tech sektoriaus populiarinimo kampanijos, nuolatinis darbas su valdžios institucijomis, švietimo sektoriumi, bendruomenėmis, galiausiai tėvais.

Visa tai ne trumpalaikiai, o ilgalaikiai strateginiai ir nacionalinės svarbos uždaviniai, kuriuos visi #tech verslus aptarnaujantys sektoriai pradeda spręsti jau šiandien. Tie, kas perpras technologijų verslo poreikius greičiau, taps inovacijomis grįstos Lietuvos ekonomikos kūrėjais. Siūlau greičiau šokti į šį traukinį.