Prisistatymų būna visokių: paruoštų iš anksto darbo pokalbių metu, įdomesnių su naujais kolegomis, trumpų, kuriant profilius internete, šabloniškų – pristatant save bendruomenei, ar net labai netikėtų, pvz., vakarėliuose. Nežinia, tik kas lengviau, kai turi laiko pasiruošti, ar kai darai tą spontaniškai, čia ir dabar. Šiaip ar taip, yra dalykų, kurie vienija ir šiek tiek padeda suprasti, ko gi reikia.
Įvertinkite auditoriją, kuriai kalbėsite ar rašysite, nes prisistatymas yra ne apie Jus, o apie žmogų ar jų grupę, kuriai prisistatote. Pati paprasčiausiai veikianti schema, dažnai sutinkama ir socialiniame tinkle „Linkedin“, yra sudėliota atsakant į klausimą: „Kuo galiu Jums padėti?“. Atsakymas labai paprastas: „Aš esu toks ar tokia, galiu Jums padėti padaryti tą arba tą“ arba „Turiu tokios patirties, kuri padės Jums pasiekti X ar Y“. Žinoma, subtilumas irgi turi žavesio, tad ne visoms auditorijoms reikia tą sakyti be užuolankų.
Aplinka jungia žmones, įneša savų prieskonių, tad ryškiai išreikšta formuoja netgi turinį. Jei patekote į aplinką, kurioje kelios visiškai skirtingos auditorijos, ieškokite atsakymo į klausimą, kas jas jungia. Suradus į bendrą bruožą, daug lengviau nuo jo atsispirti. Ar tai gali būti panaši gyvensena, apranga, istorijos momentai, laisvalaikis, o gal tiesiog buitis? Žmonėms patinka klausytis panašių į juos pačius, jei įmanoma, susitapatinkite.
Žinokite savo tikslą, kuris tampa pagrindine ašimi, kodėl tai darome. Momentais galime jį prarasti, sekdami kažkieno pėdomis, konstruodami tuos pačius sakinius ir dėdami juos į tas pačias lentynas. Pavyzdžiui, konferencijų pranešėjų pristatymai kartais virsta vienodų knygų bibliotekomis su skirtingais viršeliais, nors šie žmonės jau YRA KNYGOS visomis prasmėmis. Tikslo priminimas gali tapti kulminacija ar baigiamuoju akcentu, o gal bus pastebimas tik tarp eilučių. Šiaip ar taip, pristatymas turi būti toks patrauklus, kad auditorija užsinorėtų su Jumis susidraugauti tuojau pat.
Būkite įsimintini. Prisistatymo momentas yra ir pirmo įspūdžio momentas. Dažnai tai yra vienintelis būdas išsiskirti ar tapti įsimenamu čia ir dabar. Tad esant pasitikėjimui ir vidiniam varikliui, improvizacija ar kitas požiūrio kampas dažnai tampa maloniu netikėtumu net pačiam sau. Humoro grūdas puikiai dera esant įsitikinimui, kad „jaučiame auditoriją“, tik žaliuoja jis išties derlingoje dirvoje. Ir žinoma, charizma čia užima ne paskutinę vietą, dažnai organiškai diktuojanti, kokius akcentus sudėti, ką pabrėžti, o ką nutylėti.
Bet kartais prisistatymai nebūna iškilmingi ar aiškiai išreikšti, priešingai, kasdien jie nebylūs ir ne tokie emociškai stiprūs. Bet net ir sąmoningai neprisistatydami taksi vairuotojui ar padavėjai mes paliekame žinią, kas ir kokie mes esame. Klausimas, ar tokie ir norime likti, tad „Prisistatykite, prašom!“.
Teksto šaltinis.