Ar grožį įmanoma išmatuoti?
Tikėtina, kad taip. Mums gražu tai, kas matematiškai išreiškiama apytiksliu skaičiumi 1,618 arba vadinamuoju auksiniu pjūviu, dar kitaip – dieviškąja proporcija. Šis skaičius atsispindi daug kur: žmogaus fiziologijoje, statulose, paveiksluose, pastatuose ir net garsenybių veiduose.
Amerikiečių matematikas Džordžas Deividas Birkhofas praėjusiame šimtmetyje pasiūlė matematinę estetinę teoriją, kuri leidžia išmatuoti grožį. Paprastai sakant, pagal mokslininko teoriją, grožį lemia tvarkos ir sudėtingumo santykio balansas.
Dizaino grandai Stefanas Sagmeisteris ir Džesika Volš savo laiku atliko plačiai žinomą apklausą socialiniuose tinkluose. Jos rezultatai leido dar kartą įsitikinti, jog teiginys, kad grožis yra žiūrinčiojo akyse, yra kvestionuotinas. Didžiausiai daliai žmonių pats negražiausias tarp keturkampių figūrų buvo nuo dieviškojo pjūvio nutolęs stačiakampis, o mažiausiai simpatijų sulaukė klasikinė ruda spalva. Kaip gražiausias spalvas apklausos dalyviai rinkosi violetinę ir mėlyną.
Įdomu, kad pasiūlius įvairiausių formų figūras beveik be konkurencijos laimėjo apskritimas, tačiau ne pagal aukso pjūvį sudarytas stačiakampis čia sugebėjo susirinkti mažiausiai internautų balsų ir nusileido net gana abstrakčiai, į išpilto skysčio dėmę panašiai figūrai.
Grožis tampa vis labiau aktualus
Aiškiai išreikštas daikto, pastato ar infrastruktūros objekto funkcionalumas gali tapti atsakymu, kodėl jam ryškiai dominuojant vietos grožiui ir estetiniam pasitenkinimui lieka tikrai mažai. Tai iliustruoja ne tik paminėtas sovietinių daugiabučių pavyzdys, bet ir išskirtinai į keleivių srautų reguliavimą susitelkusios metro stotelės, kuo efektyviau kubatūrą – erdvę ir aukštį – siekiantys išnaudoti dangoraižiai. Toks kelias veda į unifikavimą ir nebūtinai veikia geriau.
Kad grožis geba keisti visuomenės elgesį, S.Sagmeister ir J.Walsh įrodė vieno iš Bruklino tiltų erdvę iš savotiško viešojo tualeto pavertę mėgstama jaunavedžių fotosesijų vieta, kai grafiti stiliumi ant sienų buvo išpieštas stilizuotas žodis „Yes“ (liet. taip).
Bene mažiausią reikšmę grožis iki šiol turėjo „verslas verslui“ (angl. business to business) segmente, kur iki šiol karaliavo efektyvumas ir praktiškumas. Tačiau ir čia situacija bei požiūris ima keistis. Pavyzdžiui, transportavimo segmente veikiančios įmonės socialinių tinklų auditoriją „ima“ ne tik savo technikos įspūdingumu, bet ir nuostabiais gamtos vaizdais iš įvairiausių kampelių visame pasaulyje.
Dabar madingiausi vizualiniai kontrastai
Mažėjant skirtumams tarp lyčių, vizualines preferencijas tampa sunku įstatyti į amžiaus ar lyties ribas. To paties amžiaus žmonėms gali patikti visiškai skirtingi vizualiniai sprendimai, todėl bandoma komunikuoti kuo universaliau, taip užgriebiant kuo platesnę auditoriją. Kur kas tikslingiau yra taikytis į interesų grupes, nes jos leidžia tiksliau nuspėti jų vizualines preferencijas.
Dizaine šiuo metu madingos labai tvarkingos kompozicijos, kur viskas tarsi sulygiuota, o spalvos parinktos ryškios, kontrastuojančios tarpusavyje. Taip pat siekiama grynumo, visiško dekoratyvumo atsisakymo, dizainas koncentruojasi į funkcinį produkto ar paslaugos pateikimą.
Vis dėlto, jei prekės ženklas siekia komunikuoti su nišine ar labai siaura vartotojų grupe, vizualiniai dizaino sprendimai ir toliau nesivadovauja bendromis dizaino taisyklėmis. Kaip pavyzdys galėtų būti be galo dekoratyvūs kompiuterinių žaidimų logotipai.
Kokius pavyzdžius benagrinėtume, logika yra visada pasiteisinantis aspektas kuriant dizainą. Net jei ir į dizainą žiūrime iš grožio perspektyvos, tai turi būti prasmingas grožis, nes aiškūs ir lengvai vartotojo suprantami dizaino sprendimai visada atrodys aktualesni ir trauks dėmesį.