Vienas svarbiausių sėkmės faktorių investuojant – informacijos valdymas. Šiandien internetas gerokai palengvina informacijos gavimo procesą – nebereikia eiti į parduotuvę, kad nusipirktum laikraštį su rinkos naujienomis, nebereikia laukti vakaro žinių, kad žinotum, kas per dieną įvyko kitame pasaulio gale. Vienu mygtuko paspaudimu galima surasti atsakymus į rūpimus klausimus čia ir dabar. Jei domiesi vienais ar kitais klausimais, sutinki aibę bendraminčių, kurie domisi tuo pačiu ir turi tokių pačių ar panašių interesų.
Su interneto plėtra socialiniai tinklai tapo savotiškai neišvengiamu dariniu, kuriuose keičiamasi informacija, bendraujama ir manipuliuojama.
Investavimas toks pat senas, kaip ir mąstančio žmogaus atsiradimas. Manipuliacijos, deja, taip pat. Ir vystantis skaitmeninei visuomenei jų mastai tapo dar didesni.
Pripumpuok ir mesk
Prieš priimant sprendimą investuoti reikia atsakyti į kelis klausimus: Kodėl aš tai darau? Ar surinkau pakankamai informacijos? Ar pasitikiu informacijos šaltiniu? Kokią naudą sau turės informaciją suteikęs šaltinis?
Pastarasis klausimas nemažiau svarbus už pirmuosius, tačiau labai dažnai pamirštamas. Jeigu rekomendaciją teikia asmuo dirbantis finansų įstaigoje, jį saisto tiek įmonės atsakomybės prieš klientą politika, tiek įstatymai, reguliuojantys finansų įstaigų ir jų darbuotojų veiklą, tiek jo asmeninė reputacija. O kas riboja internete anonimiškai rekomendacijas teikiantį asmenį? Niekas. Internete gali būti kuo nori ir tai suteikia galimybę nesąžiningiems asmenims manipuliuoti kitais.
Labai patogu, kuomet nereikia galvoti ir sprendimai priimami tik dėl to, kad rekomendavo kažkoks „guru“. Tokiais žmonėmis ir stengiasi pasinaudoti „Pump-and-dump“ („Pripumpuok ir numesk“) schemas organizuojantys asmenys.
Kaip veikia schema?
Asmuo ar asmenų grupė nusiperka aktyvų (akcijų, obligacijų, kripto valiutų ar pan.), kuriuos nori parduoti žymiai didesne kaina. Tuomet pradedama aktyvi „reklamos“ kampanija, kai visais įmanomais kanalais stengiamasi paskleisti žinią, kad aktyvas, kurį ši asmenų grupė yra nusipirkusi arba perka, turi labai didelį potencialą ir taip viliojami kiti pirkėjai, o tuo metu patys kampanijos „pumpuotojai“ savo anksčiau įsigytus vienetus. Jei tai nėra trumpalaikė spekuliacinė schema, aktyvų vertė iš tiesų kurį laiką kyla ir dalis investuotojų spėja uždirbti iš rekomendacijos, tačiau jei schema spekuliacinė uždirba tik vienetai.
Prekyba akcijomis yra griežtai reguliuojamas procesas, už melagingą informacijos skleidimą ar manipuliavimą rinkomis, gresia atitinkamos sankcijos, todėl „Pump-and-dump“ schemas čia pastebėti žymiai sunkiau. Dažniausiai jos atliekamos pasinaudojant socialiniais tinklais tokiais kaip „Twitter“. Asmuo, turintis tam tikro dydžio auditoriją asmenų, kuri jį seka (pvz. 5000 ir daugiau), leidžia idėjas, kas „galėtų brangti“, ką jis pats perka, dėl vienokių ar kitokių techninių indikatorių, kurie indikuoja, kad akcija yra pernelyg nuvertėjusi arba ties prasilaužimo riba. Šios idėjos leidžiamos mažesnį likvidumą turinčioms arba visai nelikvidžioms akcijoms, kurių kainai galima daryti įtaką pritraukus sąlyginai nedideles sumas.
Pavyzdžiui, asmuo turintis 10 tūkst. sekėjų grupę praneša, kad įmonės, pavadinkime ją XYZ, akcijos yra nepelnytai nuvertėjusios ir turi potencialo brangti. Jeigu įmonės XYZ akcijų dienos apyvarta yra 100 tūkst. USD, o manipuliatorius išsiunčia žinutę visai jį sekančiai auditorijai, užtenka, kad kiekvienas grupės narys nusipirktų šių akcijų tik už 10 USD ir akcijos dienos apyvarta nuo įprastinės 100 tūkst. USD padidės iki 200 tūkst. USD. Kartu su apyvarta išaugs ir akcijos kaina.
Kad tokios idėjos neatrodytų „Pump-and-dump“ schema, tarp skelbiamų investavimo idėjų dažniausiai analizuojamos ir didelių kompanijų akcijos. Asmenys, kurie seka tokios grupės ar autoriaus idėjas, patys ir pakelia akcijų kainą, o kainai pakilus idėjos autorius, praneša, kad buvo teisus. Taip dirbtinai sukuriant sėkmingo prekiautojo – „guru“ įvaizdį, kuris padeda auginti sekančiųjų masę.
Ta pati schema veikia ne tik interneto platybėse, bet ir už jo ribų. Tuomet susijęs su įmone asmuo pradeda leisti gandus, kad turi pasirodyti naujas gaminys, naujas išradimas arba vyksta kokios nors derybos su potencialiu įmonės pirkėju. Šis gandas iš lūpų į lūpas eina tarp investuotojų, kurie perka šias akcijas galvodami, kad žino daugiau už kitus, o tuo metu gando autorius savo paketą parduoda.
Nereguliuojamose rinkose, kokios dabar yra kriptovaliutų rinkos, situacija kiek kitokia. Dažnu atveju net neslepiama, kad tai yra „Pump-and-dump“ grupė, tačiau akcentuojama, kad tai „sąžiningai veikianti“ grupė, kuri idėją pirkti tam tikrą valiutą praneša visiems vienu metu ir nebūna pirmiau apsipirkusių už kitus (to patikrinti galimybės, tiesa, nėra). Tam, kad efektas, o kartu ir likvidumas būtų didesnis, kelis kartus iš anksto informuojama, kad tam tikrą valandą bus pranešta, ką visi turi pirkti. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokiose grupėse stengiamasi riboti komentavimo galimybę, t.y. pranešimus rašo tik vienas asmuo. Ir jei kažkas apsipirko už aukščiausią kainą, pareikšti pretenzijos jis neturi kam.
Vienintelis patarimas, kurį galima duoti netikrų naujienų amžiuje – nepamirškite įtarumo. Prieš priimant sprendimą kažką įsigyti, visada reikia permąstyti, kodėl niekuo nesusijęs asmuo dalinasi idėja, iš kurios jis pats galėtų uždirbti? Ir, jei jau perkate kažkokius aktyvus pagal tokias rekomendacijas, atsiminkite, kad uždirba tik anksčiau už kitus apsipirkę ir spėję parduoti asmenys.