Koronakrizė niekur nedingo

Žiniasklaidos tyrimų ir analizės įmonės „Mediaskopas“ pateikiamais duomenimis, šiandien COVID-19 naujienų srautas pagal aktualumą prilygsta vasario mėnesio pabaigai, kai viruso grėsmė buvo aiškiai juntama, tačiau baimė dar nebuvo pribrendusi – tuo metu (kaip ir dabar) dauguma tik naiviai spėliojo, kada šis virusas pasieks Lietuvą.

Nors šiai dienai karantino suvaržymai atlaisvėjo ir emocinė situacija šalyje, rodos, pagerėjo, Lietuvos žiniasklaidoje toliau kasdien fiksuojama apie 1000 straipsnių, reportažų ir naujienų laidų, kuriose kalbama koronaviruso tema. Šie statistiniai skaičiai yra maždaug keturis kartus mažesni, nei kovo mėnesį, kai išgyvenome didįjį viruso antplūdį, tačiau patvirtina, kad koronakrizė niekur nedingo.

Tiesa, kertines temas apie tyrimus, testavimą, ekonominę šalies situaciją ar su medikais susijusią informaciją šiandien nurungia publikacijos, kuriose koronaviruso tema plėtojama turizmo ir su skrydžiais susijusių temų kontekste. Šios naujienos, „Mediaskopo“ duomenimis, rikiuojasi aukštai – birželio ir liepos mėnesiais jos sudarė apie 25 proc. visų publikuojamų straipsnių koronaviruso kontekste.

Visgi nežinomybės svoris išlieka labai panašus kaip ir karantino pradžioje, o apie pasirengimą tam, kas akivaizdžiai yra neišvengiama, kalbama nedaug.

Žvilgsnis į verslą: kaip įmonės išnaudojo karantino eterį?

Žvelgiant atgal, akivaizdu, kad pandemija palietė bene kiekvieno sektoriaus veiklą ir stipriai pakoregavo naujienų srautus žiniasklaidoje – antraštės apie siaučiantį virusą paaštrino ir taip aukštą gyventojų nerimo lygį bei užgožė anksčiau dominavusias temas apie gyvavusias krizes ar skandalus.

Kita vertus, nesunku pastebėti, kurios įmonės buvo nepasiruošusios užklupusiems iššūkiams, o kurios priešingai – lanksčiai adaptavosi ir priėmė aukštas matomumo pozicijas pelniusius verslo sprendimus, t. y. pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis arba jas tiesiog susikūrė patys.

Kaip puikų pavyzdį galima išskirti telekomunikacijų operatorių „Tele2“, kuris nusprendė dėmesį sutelkti ir padidinti investicijas į turinio rinkodarą, o ne atvirkščiai, kaip darė daugelis. Tai kompanijai padėjo pelnyti bene geriausią prekės ženklo matomumą žiniasklaidoje ir išvengti tarpininko – redaktoriaus – įsikišimo.

Ne vienos bendrovės raktu į sėkmę taip pat tapo prie pasikeitusios rinkos pritaikytos ar naujai sukurtos paslaugos – apie tai byloja suklestėjusi ne viena elektroninės prekybos įmonė, tokiu būdu pagerinusi ir savo matomumą.

Nemaža dalis įmonių stengėsi ir joms pavyko užimti atsakingo verslo bei darbdavio pozicijas, taip sustiprinant savo teigiamą įvaizdį žiniasklaidoje. Itin aktyviai buvo komunikuojama apie darbo vietų išsaugojimą ir darbuotojų apsaugą, papildomas naudas, kurios yra suteikiamos darbuotojams pandemijos metu, garsiai išsakoma vadovų nuomonė ar atvirai prabylama apie skausmingus įmonės nuostolius. Atsakingo darbdavio kontekste daugiausia matomumo teko prekybos tinklui „Maxima“, SEB grupės paslaugų centrui „SEB Global Services“, gyvūnų augintinių maisto gamintojai „Mars Lietuva“, gėrimų pramonės įmonei „Švyturys-Utenos alus“ ir kt.

Taip pat žiniasklaidoje mirgėjo daug įvairiausių įmonių, asociacijų ir pavienių asmenų vardų, kurie prisidėjo prie įvairių iniciatyvų ar valstybės gelbėjimo planų – matomumo sulaukė net 30 iniciatyvų, iš kurių ryškiausia buvo internetinės televizijos „Laisvės TV“ medikams skirta daugiau kaip 900 tūkst. eurų parama.

Taigi, sėkmingų įmonių komunikacijos pavyzdžiai moko, kad verslas turi gebėti garsiai ir aiškiai komunikuoti, prisitaikyti ir sugebėti išnaudoti viešąją erdvę, net ir esant įtemptoms sąlygoms, o svarbiausia – įsisavinti per pirmąją COVID-19 bangą išmoktas pamokas ir iš anksto ruoštis rudeniui, kuris, tikėtina, pareikalaus dar daugiau lankstumo ir nestandartinių sprendimų.