Man ši situacija buvo pernelyg dažna, kartais prisidedanti ir prie savų plaukų rovimo bei pirmųjų pražilimo požymių atsiradimo. Kodėl mes (aš ir jūs) negalime to sekimo kodo įsidiegti į svetainę patys?
Tai lemia dvi pagrindinės priežastys:
– Mes nesame programuotojai, todėl tikriausiai neturime prieigos prie svetainės/platformos išeities kodo (source code);
– Net jeigu ir turėtume prieigą, šansai tinkamai padaryt darbą nėra dideli, nes rinkodarininkai dažniausiai nemoka programuoti. Tiesą sakant, pasodinkite juos prieš kodą ir stebėkite, kaip jie pradeda žegnotis, o kai kurie gal net ir žiaugčioti kaip vampyrai prieš kryžių.
Raketų mokslas.
Kokie galimi sprendimai?
1. Išmokti programuoti. Ištarus šį žodžių junginį, iš publikos pasigirsta didelis ir riebus NE;
2. Naudoti „Google Tag Manager“ (GTM). Koks tai daiktas ir kaip jis veikia? Būtent tai šiandien ir papasakosiu.
Google Tag… kas?
Nors „Google Tag Manager“ yra gana populiarus įrankis (ir tas populiarumas nuolat auga), jam dar daug trūksta iki tokio statuso, kokį turi „Google Analytics“.
Sukūrus naują svetainę, vienas iš pirmų dalykų, kuriuos verslai padaro – įdeda „Google Analytics“ sekimo kodą. Pagal nutylėjimą ir be didelių apmąstymų. Ar jie naudos ir stebės duomenis (bent jau bazinius), jiems nelabai rūpi. Svarbiausia įdėti kodą. Nes visi taip daro.
Kodėl taip nėra su „Google Tag Manager“? Galimi įvairūs atsakymai:
1. Įrankio žinomumas dar nėra toks didelis.
2. Ne visi supranta jo vaidmenį ir naudą skaitmeninei rinkodarai.
3. Norint su „Google Analytics“ peržiūrėti puslapių parodymų statistiką, didelių sugebėjimų nereikia. Palyginus, „Google Tag Manager“ reikalauja laiko, norint jį perprasti ir pradėti bent minimalia apimtimi išnaudoti jo potencialą. Nepaisant to, tai daryti tikrai verta. Skaitykite toliau ir aš jums papasakosiu, kodėl.
Grįžkime prie pagrindinio šio skyriaus klausimo. Kas yra „Google Tag Manager“? Norint tai paaiškinti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką šiame kontekste reiškia žodis tag. Juk iš pavadinimo yra akivaizdu, kad GTM leidžia tuos tagus valdyti.
Kai norite pradėti sekti svetainės lankytojus su „Google Analytics“ (GA), jūs turite paprašyti programuotojo įdėti nedidelį GA kodo gabalėlį į visus svetainės puslapius. Tas kodo gabalėlis yra tagas. Jį aktyvavus pradedamas stebėti lankytojų naršymas svetainėje ir tie duomenys siunčiami į jūsų „Google Analytics“ paskyrą.
Norite sekti svetainės formos užpildymus ir tą informaciją persiųsti į „Google Analytics“ (kad vėliau galėtumėte analizuoti duomenis)? Vėlgi privalote kreiptis į programuotoją, kad jis į svetainę įdėtų tam tikrą kodą, kuris aktyvuojamas po sėkmingo formos užpildymo. Tas kodo gabaliukas irgi yra tagas.
Kitaip tariant, tagas yra kodas, kuris kažką padaro (įvykdo vieną ar kelias funkcijas) ir turi būti patalpintas svetainėję. Tagų tikslai gali būti patys įvairiausi:
– Sekti lankytojo naršymą tarp svetainės puslapių;
– Sekti lankytojo interakcijas svetainėje (paspaudimus, formos pildymus, scrollinimą, video klipo peržiūrą, kokio nors svarbaus svetainės elemento pamatymą ir pan.);
– Parodyti reklaminį skydelį ir t.t.
Ir čia aš tik krapštau paviršių, nes panaudojimo būdų yra įvairiausių ir gerokai daugiau.
Jeigu dar nesate naudoję „Google Tag Manager“ įrankio, iki šiol visus šiuos kodus valdydavo programuotojai ir jie dažniausiai būdavo „išbarstyti“ po skirtingus svetainės kodo failus (kurių gali būti tikrai daug).
Su GTM jūs galite šiuos kodus valdyti vienoje vietoje ir nustatyti, kada tie kodai turi būti aktyvuoti (pvz. visuose puslapiuose, arba tik tada, kai lankytojas nuscrollina 50 proc. svetainės puslapio aukščio, arba kai apsilanko svetainėje iš „Google“ paieškos ir t.t.).
Negana to, kad „Google Tag Manager“ centralizuoja visus jūsų sekimo kodus ir leidžia juos lengviau valdyti, vienas iš esminių jo privalumų yra trinties su IT kolegomis sumažinimas.
Prisiminkite porą gana įprastų situacijų:
– Norite išmėginti naują rinkodaros/analitikos įrankį svetainėje ir viskas, ko tereikia, yra vieno kodo patalpinimas į svetainę. Deja, programuotojai yra užimti gesindami gaisrus savajame fronte, galbūt vėluoja su savo prioritetiniais darbais, todėl jūsų kodas bus įdėtas geriausiu atveju tik kitą savaitę.
– Kuruojate naujos reklaminės kampanijos įgyvendinimą, kurios metu planuojate didelį srautą lankytojų pritraukti per „Google Ads“ reklamą. Deja, netyčia pamiršote, kad norint efektyviai matuoti savo reklamų efektyvumą, reikia sekti sėkmingus formų užpildymus, o tai galima padaryti tik įdiegus „Google Ads“ konversijos kodą į svetainę. Deja, vienintelis galintis padėti programuotojas atostogauja ir visos kampanijos paleidimas užstringa.
Su „Google Tag Manager“ šių situacijų išsprendimas truktų minutes ir problemos būtų išsprendžiamos tą pačią dieną. Tiesiog turėtumėte sukurti tagą (pvz. „Google Ads“) ir nurodyti, kad jis turi aktyvuotis iškart po sėkmingo formos užpildymo (arba kitos svarbios interakcijos).
Trumpai tariant, „Google Tag Manager“ yra tarpininkas tarp internetinės svetainės ir trečiųjų šalių įrankių (pvz. „Google Analytics“, „Facebook Pixel“, „Google Ads“, „Hotjar“ ir pan.). Jūs galite sukonfigūruoti GTM taip, kad šis stebėtų lankytojų interakcijas svetainėje ir įvykus tam tikroms situacijoms aktyvuotų jūsų rinkodaros/analytics/kitus tagus.
„Google Tag Manager“ nauda
Pradėjusi naudoti „Google Tag Manager“ savo arsenale rinkodaros komanda pastebės tokius privalumus:
1. Įvairūs sekimo kodai bus greičiau įdiegiami. 1-3 savaites trunkantys procesai (daugiausiai dėl laukimo, kol programuotojas ras laiko) gali sutrumpėti iki kelių valandų.
2. Visi sekimo kodai talpinami vienoje vietoje. Todėl jeigu norite dalį tagų pakeisti/migruoti, paieškos truks neilgai.
3. Pakeitimus galima testuoti dar prieš juos paviešinant. „Google Tag Manager“ siūlo standartinius testavimo įrankius (be to, yra nemažai nemokamų pagalbinių įskiepių), kurie leidžia nuodugniai patikrinti, ar jūsų tagai įdiegti tinkamai. Atidžiai ištestavę galėsite būti tikri, kad jūsų renkami duomenys yra tikslūs arba kad lankytojai nepatiria nepatogumų.
4. Pernaudojami šablonai. Jeigu dirbate su daugybe skirtingų projektų ir nuolat atsiranda naujų, jūs galite turėti pernaudojamus konfigūracijų šablonus. Pvz., jeigu kiekviename projekte sekate nuorodų paspaudimus, jūs galite sutaupyti laiko visuomet įdiegdami tą pačią nuorodų sekimo konfigūraciją naujuose projektuose.
5. Didelis sekamų interakcijų pasirinkimas. „Google Tag Manager“ siūlo gana platų sąrašą įvykių, kuriuos jūs galite sekti svetainėje:
1) Nuorodų paspaudimus;
2) Kitų elementų (pvz. nuotraukų) paspaudimus;
3) Formų užpildymus;
4) Scrollinimas;
5) „Youtube“ video grotuvo sekimas svetainėje;
6) Kai svarbūs elementai atsiranda naršyklės lange;
7) Kai puslapyje praleidžiama daugiau nei X sekundžių;
Jeigu šis sąrašas jums atrodo nepakankamas, jūs galite sekti ir nestandartines interakcijas, pavyzdžiui:
1) Kitų video grotuvų sekimas (nebūtinai „Youtube“), pavyzdžiui, „Vimeo“ arba kt.;
2) Kai pelė yra užvedama ant kokio nors svetainės elemento;
3) Komentarus svetainėje;
4) Kai lankytojas bando išeiti iš svetainės ir t.t.;
6. Tagų šablonai. Nors prieš tai minėjau, kad tagai yra kodo gabaliukai, kurie atlieka vieną ar kelias funkcijas, neretai jums net nereikės prisiliesti prie to kodo, nes „Google Tag Manager“ siūlo daugybę tagų šablonų, kuriuose galėsite pasirinkti norimus nustatymus. Taip „Google Tag Manager“ tampa dar patogesniu naudoti.
7. Mokomosios medžiagos kiekio nuolatinis augimas. Kai aš pradėjau „čiupinėti“ GTM 2013-2014 m., informacijos šaltinių pasirinkimas buvo itin skurdus, todėl pačiam perprasti įrankį bei jo veikimą buvo itin sudėtinga. Dabar situacija yra visiškai kitokia. Kadangi „Tag Manager“ nuolat populiarėja, vis daugiau žmonių pradeda dalintis savo patirtimi ir žiniomis. Tad viskas, ko trūksta, kad išmoktumėte juo naudotis, yra jūsų noras ir laikas.
Jūs galite rinktis iš tinklaraščių, mokomųjų „Youtube kanalų“ bei intensyvių praktinių kursų (beje, būtent tokius aš vedu Lietuvoje su „Digital Academy“. Tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems GTM naudotojams.
8. Aktyvi ir padėti nuolat pasiryžusi bendruomenė. Viena iš „Google Tag Manager“ stiprybių, leidžianti greitai išspręsti turimas problemas, yra labai aktyvi „Google Tag Manager“ bendruomenė, kurią įkūriau 2018 metų pradžioje. Per mažiau nei metus grupė perkopė 5000 narių skaičių ir toliau sėkmingai auga. Čia mes dalinamės žiniomis, patirtimi, padedame vieni kitiems.
9. „Google Tag Manager“ yra nemokamas. Nors egzistuoja ir mokama jo versija (kuri yra „Google Analytics 360 Suite“ dalis), daugeliui verslų visiškai pakaks ir nemokamos versijos.
Mitai apie „Google Tag Manager“
Kai mokau žmones GTM žinių ir gudrybių, vis tenka susidurti su ne visai teisingais teiginiais, kurie iškreipia kitų suvokimą apie „Google Tag Manager“ galimybes. Tam, kad išvengtume dviprasmybių šio straipsnio atveju, norėčiau pasidalinti keliais populiariausiais GTM mitais.
Mitas #1: „Google Tag Manager“ veikia tik tu kitais „Google“ produktais
Iš tiesų, „Google Tag Manager“ palaiko įvairius trečiųjų šalių įrankius, pavyzdžiui, „Facebook Pixel“, „Hotjar“, „Bing Ads“ ir t.t. Jeigu nerandate jūsų naudojamo įrankio tago šablono, visada galite panaudoti Custom HTML tagą.
Mitas #2: „Google Tag Manager“ yra „Google Analytics“ pakaitalas
„Google Tag Manager“ jokiu būdu nepakeičia „Google Analytics“. GA ir toliau lieka kaip įrankis, kuriame jūs kaupiate duomenis apie svetainės lankytojus ir juos analizuojate. „Google Tag Manager“ tėra būdas, kaip tie duomenys yra siunčiami iš jūsų svetainės į GA. Anksčiau tie duomenys būdavo perduodami per sekimo kodus, patalpintus jūsų svetainės išeities kode. Dabar yra rekomenduojama sekimo kodus talpinti GTM ir jau „Tag Manageris“ užtikrins, kad lankytojų informacija būtų perduodama į „Google Analytics“.
Mitas #3: Reikia būti programuotoju, norint naudotis „Google Tag Manager“
Tiesą sakant, tai nėra 100 proc. mitas. Nors jūs su GTM galite pasiekti daug ir be programavimo žinių, jums atsivertų gerokai platesnės galimybės, jeigu visai neblogai išmanytumėte HTML, CSS, JavaScript, Regular Expressions, DOM. Tai gali atrodyti kaip keiksmažodžiai dabar, tačiau jeigu jūs iš tiesų rimtai susidomėsite „Tag Manageriu“, einant laikui galite pastebėti kaip nejučia išmokstate vieną ar kitą labiau techninį dalyką iš programuotojų zonos (bent jau taip nutiko (ir tebesitęsia) man).
Mitas #4. Pradėjus dirbti su „Google Tag Manager“, rinkodarininkams niekada daugiau nebereikės programuotojų pagalbos
Nors GTM gerokai palengvina rinkodarininkų/analitikų darbą, tai tikrai nėra panacėja. Aš suprantu, kad perskaičius šį straipsnį (būtent iki skilties apie mitus) gyvenimas gali nušvisti šviesesnėmis spalvomis ir jūs pradėsite galvoti apie tai, kaip ištrūksite iš programuotojų nelaisvės, tačiau privalau čia iškart jus nuleisti ant žemės.
Nereikia žiūrėti į programuotojus kaip į priešus ir juos visiškai eliminuoti iš jūsų darbo proceso, susijusio su tagų valdymu (to nepadarysite net ir labai norėdami). Nors su „Google Tag Manageriu“ galite ir patys pasiekti itin daug (sekti formų užpildymus, nuorodų paspaudimus ir kitas gana įprastas interakcijas), programuotojų pagalba gali būti vis tiek reikalinga, siekiant stebėti sudėtingesnius ir sunkiau pasiekiamus duomenis.
Klientas įvykdė užsakymą jūsų elektroninėje? Deja, jums ne visada gali pavykti patiems tai sekti su „Google Tag Manager“, todėl gali tekti paprašyti programuotojo, kad šis perduotų jums užsakymo duomenų į GTM, o iš ten jūs jau išsiųsite informaciją į reikiamus rinkodaros įrankius/sistemas.
Viena iš dažniausių situacijų, kuomet aš primygtinai rekomenduoju dirbti kartu su programuotoju yra „Google Analytics Enhanced Ecommerce“ įdiegimas. Programuotojas jums perduoda reikiamus e-komercijos duomenis į GTM (pvz. produktų parodymus, paspaudimus, pridėjimus į krepšelius, užsakymų atlikimus), o tuomet jūs jau perduodate tuos duomenis į „Google Analytics“.
Kodėl programuotojui tiesiog neperdavus duomenų tiesiai į „Google Analytics“? Su „Google Tag Manager“ jūs galite pernaudoti „Enhanced Ecommerce“ duomenis ir juos taip pat siųsti dar į kitus įrankius, pavyzdžiui, „Facebook Pixel“.
Tad programuotojas vieną kartą įgyvendina duomenų padavimą į „Google Tag Manager“, o jūs tada jau toliau juos skirstote ten, kur norite.
Taip pat, kalbant apie programuotojų įtraukimą, aš labai rekomenduočiau duoti jiems patikrinti „Google“ paieškoje rastus sekimo kodus, kuriuos norite įdiegti į GTM. Jeigu naudojate tagų šablonus (pvz. „Google Analytics“), tai viskas gerai, būsite tikri, kad svetainės stabilumo problemų nekils. Tačiau jeigu bandysite įkelti nestandartinius kodus, rastus kokiame nors tinklaraštyje arba kitoje svetainėje, prieš įkėlimą rekomenduoju pasitarti su programuotoju ir jam parodyt tą kodą.
Atsiminkite, kad su GTM jūs įgaunate daugiau galios, o su ja ir daugiau atsakomybės. Todėl nesinorėtų kažką netyčia sugadinti.
Kas toliau?
Kai pradedu galvoti apie praeitį, aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip galėjome gyventi be tagų valdymo sistemų (pvz., „Google Tag Manager“). Darbo procesai strigdavo kone kiekviename žingsnyje, naujų rinkodaros kampanijų įgyvendinimas ne kartą vėluodavo daugiau nei turėtų.
Įdiegus „Google Tag Manager“ ir pradėjus tinkamai jį naudoti, dalies šių problemų mastas gerokai sumažės arba išvis išnyks dėl atsiradusios didesnės laisvės/galimybių skaitmeninės rinkodaros specialistams.
GTM veikia kaip tarpininkas tarp svetainės ir jūsų rinkodaros/analitikos/kitų įrankių. Sukonfigūruokite jį, kad sektų tam tikras lankytojų interakcijas ir GTM duomenis perduotų į jūsų pageidaujamas sistemas/platformas (pavyzdžiui, „Google Analytics“, „Google Ads“, „Facebook Pixel“).
Galimybės viliojančios. Tačiau tai nėra taip paprastai pasiekiama, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip ir kiekvienas sudėtingesnis rinkodaros įrankis, „Google Tag Manager“ turi savąją mokymosi kreivę (angl. learning curve), su kuria gali tekti pakovoti, norint įveikti iškilusius barjerus.
Laimei, dabar egzistuoja įvairūs būdai žinioms įgyti (kurių kiekis yra tiesiog nepalyginamas su 2013-2014 metais buvusia skurdžia situacija):
Tinklaraščiai, dedikuoti „Google Tag Manager“ (tarp kurių rasite ir manąjį „Analytics Mania“ ar „Simo Ahava“ )
„Youtube kanalai“, pavyzdžiui, „MeasureSchool“.
O jeigu visgi neturite daug laisvo laiko mokytis savarankiškai ir labiau ieškote koncentruotos mokymų programos, galite drąsiai kreiptis į „Digital Academy“, kur aš dėstau intensyvius dviejų dienų „Google Tag Manager“ mokymus.
Ko gi laukiate? Griebkit GTM ir pradėkite naudoti!