Televizijos turinio žiūrėjimo mastai Lietuvoje auga, o TV žiūrėjimo per televizorių trukmė ilgėja – rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikti tyrimai.

Vidutinė vienam Lietuvos gyventojui tenkanti televizoriaus žiūrėjimo trukmė per dieną išaugo dešimčia minučių ir praėjusiais metais siekė 3 val. 34 min. To priežastis – intensyvi TV skaitmenizacija per pastaruosius keletą metų ir naujų techninių televizijos galimybių, tokių kaip atidėto TV žiūrėjimo, plitimas.

„Paradoksalu, tačiau masinis interneto paplitimas ne tik kad neužgožė televizijos, tačiau jai ir padėjo, suteikė naujų galimybių. Šiandien TV turinį Lietuvos gyventojai jau gan noriai vartoja įvairiose platformose ir sau patogiu metu“, – sako TNS LT Media departamento projektų vadovė Lina Petraitienė.

Atidėtas TV žiūrėjimas (angl. Time Shifted Viewing) – kita ryški tendencija, anot L. Petraitienės, stiprinanti televizijos pozicijas ir lemianti didesnį bendrą televizijos žiūrėjimo laiką. Šiandien vienam Lietuvos gyventojui tenka 13 minučių atidėto TV žiūrėjimo, o technines galimybes televizijos programas peržiūrėti vėliau šalyje turi beveik du penktadaliai (39 proc.) visų televizorius turinčių namų ūkių. Palyginimui, tokią galimybę Didžiojoje Britanijoje turi 75 proc. visų gyventojų, todėl mūsų šalyje šios funkcijos prieinamumas dar toli gražu nėra maksimalus.

„Atidėto TV žiūrėjimo laikas bei gyventojų, turinčių galimybę tai daryti, dalis ir toliau augs. Tai rodo ir užsienio pavyzdžiai, ir statistika Lietuvoje. Pagal turimus duomenis, daugėja už televizijos paslaugas mokančių ir, tikėtina, dėl to papildomas TV galimybes gaunančių namų ūkių dalis. Pernai ji sudarė jau 68 proc., metais anksčiau – dar tik 62 proc.“, – pažymi L. Petraitienė.

Įdomu, kad didžioji dalis (beveik 70 proc.) atidėto žiūrėjimo peržiūrima tą pačią dieną, kai laida buvo rodyta „gyvai“. Tik mažiau nei trečdalis laidos įrašų laiko peržiūrima kitą dieną ar per vėlesnes dienas po programos transliacijos realiu transliacijos metu.

Televizija taip pat išlieka ir paveikiausiu reklamos kanalu. TNS LT atliktas tyrimas rodo, kad į reklamą televizijoje dėmesį atkreipia 66 proc. gyventojų – gerokai daugiau negu bet kuriame kitame žiniasklaidos kanale. Be to, TV reklamai užsakovai išleidžia beveik tiek pat lėšų, kiek kitiems reklamos kanalams kartu sudėjus. 46 proc. bendro reklamos (radijo, spaudos, banerinės interneto reklamos, vidaus, lauko ir kino reklamos) biudžeto šalyje tenka būtent televizijai.

„Stebint TV žiūrimumo augimo ir televizijos turinio plėtros tendencijas, akivaizdu, kad TV reklamos aktualumas neblės. Plintant minėtoms televizijos žiūrėjimo galimybėms, kyla poreikis atsižvelgti į jas ir matuojant reklamos efektyvumą. Šiuo metu jau fiksuojame atidėtą TV žiūrėjimą, taip pat plečiame ir kitas TV auditorijos matavimo, TV reklamos monitoringo galimybes“, – sako L. Petraitienė.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją