- Daugelis žmonių jau žino, kas yra „Uber”. Ar dar tenka daug dėmesio skirti „Uber” įvaizdžiui? Kokius komunikacijos įrankius naudojate: gal užtenka susikoncentruoti į socialinę mediją?
- Nuo pat starto Lietuvoje sulaukėme daug atgarsių tiek Vilniuje, tiek visame regione, ir susidomėjimas vis dar auga. Mūsų programėlė leidžia įtraukti didelę vairuotojų ir norinčių su jais važiuoti keleivių bendruomenę, todėl mums labai svarbu su jais nuolat bendradarbiauti dėl kasdien kylančių klausimų. Nors komunikacijos modeliai gana plačiai varijuoja, bendra tendencija tokia, kad su važiuojančiais keleiviais daugiausiai bendraujame pasitelkdami socialinę mediją, o su partneriais-vairuotojais palaikome ryšį elektroniniais laiškais.
- Kokia „Uber” sėkmės paslaptis? Jis tapo populiarus, nes pasaulyje stiprėja dalinimosi ekonomikos tendencijos, ar, atvirkščiai, „Uber” pati paskatino žmones susimąstyti apie dalinimosi ekonomikos naudą?
- Vienas iš esminių sėkmės, kurią šiandien matome, faktorių – paprastumas. Už galimybę jį pasiūlyti esame dėkingi technologijoms. Šiandien viskas, ką tau reikia padaryti – paspausti vieną mygtuką ir jau gali susiorganizuoti kelionę, tokia sistema daugybei žmonių pakeitė jų gyvenimo įpročius. Be to, paslaugos yra prieinamos daugiau nei 400 miestų daugiau nei 70 valstybių – tai reiškia, kad to paties mygtuko paspaudimo užtenka bet kurioje iš jų, kad galėtum keliauti saugiai, patikimai ir už prieinamą kainą. Pavyzdžiui, per pastaruosius tris mėnesius, „Uber” paslaugomis Vilniuje pasinaudojo žmonės iš 64 valstybių.
- Kokia yra „Uber” tikslinė auditorija? Jauni didmiesčių gyventojai?
- Apskritai jauni žmonės dažniausiai pirmi išbando naujus dalykus, naujas technologijas, todėl kai jis tik atsirado rinkoje, buvo labai populiarus tarp jaunimo. Tačiau geriausia „Uber” dalis yra tai, kad ji įtinka bet kuriam, kuris nori per keletą minučių susiorganizuoti kelionę.
- Ar galėtumėte palyginti „Uber” strategijas skirtingose šalyse? Ar tas pats veikia Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje? Galbūt esate susipažinęs su Lietuvos situacija ir žinote, kaip veikiama čia?
- „Uber” principas visose šalyse yra toks pats – ta pati programėlė leidžia žmonės skirtinguose miestuose efektyviau keliauti ir siūlo ekonomines galimybes. Tačiau kultūriniai skirtumai gana ryškūs. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje maždaug 70-90 proc. keleivių yra moterys, nes legaliai joms neleidžiama vairuoti. „Uber” dėka jos gali laisviau judėti po miestą ir taip gauna bent kiek daugiau nepriklausomybės.
Lietuvoje „Uber” pradėjo veikti beveik prieš metus ir jis užsitarnauja populiarumą tarp Vilniaus gyventojų ir lankytojų. Vis daugiau žmonių naudojasi šia programėle ir mums patiems įdomu, kokia ateitis mūsų laukia šiame nuostabiame mieste.
- Tarptautinėje personalo vadybos konferencijoje „Personalo spindesys ir skurdas. Talentai: iššūkis – surasti ir išlaikyti“ Jūsų kolega skaitys pranešimą apie „#strategy” strategiją ir ir kaip ji padėjo pritraukti talentus. Galite papasakoti plačiau, kas tai ir kaip veikia?
- „Uber“ yra vienas iš greičiausiai augančių startuolių, o tai reiškia, kad mes nuolat susiduriame su žmonių atrankos iššūkiais. Norėdami užtikrinti, kad įdarbinimo procesas vyks taip pat greitai kaip auga kompanija, ieškojome naujų būdų, kaip į savo komandą pritraukti talentus, įskaitant kūrybingą duomenų panaudojimą ir naujais būdais įtraukiant bendruomenes. 2015 m. sausį globaliai turėjome 2 tūkst. darbuotojų. Šiandien turime 8 tūkst. ir šis skaičius toliau sparčiai auga.
- Panašu, jau atradote gerai veikiantį veiklos modelį. Ar toliau ieškote būdų jį patobulinti?
- Kiekvieną dieną mes dirbame, kad pagerintume savo paslaugas ir užtikrintume jų kokybę milijonams žmonių, kurie jomis naudojasi. Darbas „Uber” iš tiesų yra apie kūrybą, ir kiekvienas yra drąsinamas tai daryti. Tai yra vienas iš esminių požiūrių, kuris apibrėžia „Uber” darbuotojus ir kuria darbo aplinką. Mane visada žavi kolegų, su kuriais dirbu, energija ir proaktyvi prigimtis. Kiekvienas yra neįtikėtinai įsitraukęs į tai, kaip savo darbo dalimi gali prisidėti prie paslaugų pagerinimo ir kelionių po miestus efektyvinimo. Be abejonės, tai suvaidino esminį vaidmenį mūsų sėkmės istorijoje, kurią šiandien išgyvename.
- JAV konkuruojate su kompanija „Lyft”. Ar panašių pavyzdžių pastebite ir Europoje?
- Vis daugiau panašių į „Uber” programėlių atsiranda ir yra vystomos Europoje, ir tai puiku, nes leidžia miestuose gyvenantiems žmonėms turėti daugiau pasirinkimo galimybių. Tiesą sakant, daugelyje rinkų matėme tai, kad „Uber” konkurencija padrąsino atsirasti inovacijas ir jau buvusiose platformose. Pavyzdžiui, taksi pradėjo naudoti e-sustabdymo programėlę, kuri leidžia susistabdyti taksi kur kas elegantiškesniu būdu.
- Kokios Jūsų prognozės dėl „Uber” ateities, kaip jis keisis?
- Mūsų kompanija buvo įkurta 2009 m. ir nuo to laiko taip smarkiai pasikeitė, kad net sunku įsivaizduoti, kaip mes atrodysime, tarkime, po 10 metų. Ką galiu užtikrintai pasakyti, kad mes šiandien susiduriame su visiškai kitokiais iššūkiais nei prieš penkerius metus ir jie bus dar kitokie ateinančiais metais. Pavyzdžiui, šiuo metu JAV eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių, tai dažniausia jaunų žmonių iki 25 metų mirties priežastis. Tai yra tragiška situacija, kurią gali pakeisti automatinio vairavimo technologijos, bet kad tai būtų įgyvendinta tinkamai, dar reikia labai daug nuveikti. Tikiuosi, jau greitai galėsime tuo užsiimti.
„Uber” atstovo pranešimą galėsite išgirsti Master Class Lietuva konferencijoje „Personalo spindesys ir skurdas. Talentai: iššūkis – surasti ir išlaikyti“.