Prekybos tinklams varžantis dėl geriausio kainos ir kokybės pasiūlymo viešojoje erdvėje pasipylė daugybė skirtingų kainų ir prekių krepšelių palyginimų. Specialistai įspėja, kad sprendimų priėmimas, remiantis nekompetentingais tyrimais, gali būti klaidinantis.

Į Lietuvos rinką įžengus naujam žaidėjui, prekybos tinklui „Lidl“, mažmeninės prekybos rinkoje suintensyvėjo konkurencija, o kartu pasipylė ir įvairūs kainų palyginimai skirtinguose prekybos tinkluose.

Penkerius metus slapto pirkėjo tyrimuose besispecializuojančios bendrovės „SeeNext“ projektų vadovas Tomas Daukša pranešime žiniasklaidai pastebi, kad neprofesionaliai atlikti tyrimai gali suklaidinti pirkėją.

Svarbus tyrimo atlikėjų patikimumas

„Ar tyrimas yra patikimas, ar ne, lemia daug kriterijų, o paprastas vartotojas įprastai neturi laiko gilintis, kaip buvo atliekami vieni ar kiti tyrimai“, – kalba sertifikuotos tyrimų bendrovės atstovas. Norint neapsigauti, svarbu pasidomėti, kas iš tiesų atlieka kainų palyginimus: patirties turinti, sertifikuota įmonė, tarptautinių tyrimų organizacijų narė, ar neprofesionalūs entuziastai.

T. Daukša prideda, kad sertifikuotos tyrimų įmonės užtikrina, kad atliekant rinkos tyrimus bus laikomasi europinių standartų, tikslios metodologijos.

Prieš kelis mėnesius rinkoje atsirado prekybos tinklų kainų palyginimas, pagrįstas vienkartiniu kainų užfiksavimu prekybos tinkluose ir atliekamas nebendradarbiaujant su prekybos tinklais.

„Labai svarbu, kad tokio tipo tyrimų metu būtų lyginamos adekvačios prekės: galima palyginti bulvių kainą skirtingose parduotuvėse, bet jos būna ir fasuotos, ir nefasuotos, plautos arba neplautos, lietuviškos arba nelietuviškos, seno derliaus arba naujo derliaus, – kalba T. Daukša. – Todėl labai svarbu, kad lyginamos prekės viena kitą atitiktų. Tačiau skirtingas bulves išskirti dar lengva. O jei, pavyzdžiui, lygini varškę ar sudėtingesnius produktus? Tuomet turi išsinagrinėti jos sudėtį ir kiekviename prekybos centre ieškoti jo atitikmens“.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys nenorintiems apsigauti vartotojams pataria atkreipti dėmesį ir į tai, ar tyrimus atliekančios bendrovės priklauso tyrimų bendroves vienijančioms organizacijoms.

Pavyzdžiui, ESOMAR tinklas vienija Europos nuomonės ir rinkos tyrimo agentūras, kurios dirba su aiškiais standartais ir etikos kodeksais. Lietuvoje kokybiškų tyrimų paslaugas teikiančias įmones vienija LRSTA (Lietuvos rinkos ir socialinių tyrimų asociacija).

„Priklausymas tarptautinėms organizacijoms duoda bendrovėms svorį, patikimumo ženklą. Asociacijos reikliai žiūri į savo narius ir šie turi atitikti profesinius kodeksus“, – aiškina V. Gaidys.

„SeeNext“ atstovas T. Daukša kartu paminėjo, kad labai svarbu kainų palyginimus atliekančios įmonės atstovų skaičius, nes jei tyrimą atlieka vos pora žmonių, jie negali užtikrinti operatyvumo ir kainų tikslumo skirtingose parduotuvėse.

„Jei tyrimas atliekamas ne vienu metu, o per porą dienų ar kelių valandų skirtumu, neįmanoma užtikrinti kainų tikslumo. Dar vienas dalykas – net ir matant kainos etiketę salėje, kasoje ji gali būti išmušta kitokia, todėl atliekant reprezentatyvų tyrimą reikia ne tik nufotografuoti jos etiketę, bet ir prekę įsigyti“, – pasakoja slapto pirkėjo tyrimus atliekančios įmonės atstovas.

Gali suklaidinti vartotoją

T. Daukšos pastaboms pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

„Visos iniciatyvos, padedančios vartotojams pasirinkti, yra sveikintinos, tačiau labai svarbu, kad gyventojai neliktų suklaidinti“, – teigia prekybos įmones vienijančios asociacijos atstovas.

Pasak jo, prekybos tinklai savo kainodarą gali keisti net po kelis kartus per dieną, todėl skirtingu metu surenkamos kainos ir vėliau jų pagrindu daromos išvados apie bendrą tam tikrų prekių krepšelio kainą nebūtinai yra teisingos.

„Jei tyrimas atliekamas nebendradarbiaujant su prekybos įmonėmis, tyrimo atstovai negali užtikrinti, kad duomenys būtų tikslūs, o vėliau gyventojai priima sprendimus, kur apsipirkti, remiantis tokiais tyrimais, jie gali būti suklaidinti“, – prideda L. Vilimas.

Tokiu būdu gali būti iškraipoma konkurencija mažmeninėje rinkoje, o labiausiai nukentėjęs liks pirkėjas.

„Todėl vartotojai turėtų labai atsargiai vertinti atsitiktinius tyrimus, kuriuos atlieka ne profesionalios rinkos tyrimo bendrovės. Vartotojai tokiais atvejais turi suprasti, kad tokie tyrimai nėra tikslūs ir neturėtų nulemti jo sprendimo. Tyrimus, kaip, kada ir kiek keičiasi prekių kainos, atlieka autoritetingos bendrovės, kurioms duomenis teikia patys prekybininkai“, – akcentuoja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją