Viešoji įstaiga „Go Vilnius“, atsakinga už verslo, turizmo ir talentų pritraukimą į Vilnių, savivaldybės tarybai pristatė idėją Vilnių komunikuoti pasitelkiant garsųjį grafitį, vaizduojantį Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo bučinį. Tačiau ar tikrai skandalingas piešinys tinka oficialiai komunikacijai?

Slidi meno ir politikos riba

Prie užkandinės „Keulė Rūkė“ esantis vieno iš savininkų Dominyko Čečkausko ir Mindaugo Bonanu sukurtas grafiti sulaukė daugybės atgarsių tarptautinėje žiniasklaidoje: apie jį pasakojo „BBC“, „CNN“, „Time“, „The Washington Post“ ir daug kitų žiniasklaidos priemonių. „Go Vilnius“ nusprendė, kad ši žinutė puikiai tiks ir toliau komunikuojant apie Vilnių.

„Mūsų vienas iš tikslų – parodyti gyvybingą Vilniaus kultūrinę ir meninę terpę. Manome, kad tai vienas patraukliausių ir vertingiausių aspektų tiek užsienio turistams, tiek žmonėms, kurie svarsto čia gyventi. Žinome, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms, talentams labai svarbus gyvybingas kultūrinis gyvenimas. Kadangi besibučiuojančių pasaulio politikų grafiti apskriejo pasaulį virusiniu būdu ir taip padarė turbūt daugiau reklamos Vilniui nei bet kas kitas šiais metais, manome, būtų prasminga tokiu būdu išryškinti mūsų kultūrinį ir meninį pojūtį, gebėjimą komentuoti pasaulio įvykius ir rūpesčius per meninę prizmę“, – aiškina „Go Vilnius“ direktorius Darius Udrys.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tokie argumentai neįtikina. Viena – kai meno kūrinys yra pristatomas kaip nepriklausomų menininkų pozicija, bet visai kas kita jį platinti oficialiuose miesto leidiniuose. „Gal atsitiktinai šios idėjos pristatymas sutapo su dviejų įtakingų JAV senatorių atvykimu. Gal jie norėjo tuos lankstinukus jiems įteikti pakviesdami dar kartą atvykti? Žinoma, čia gaunasi lyg juodas humoras, bet, kalbant rimtai, puikiai žinau, kokias milžiniškas pastangas dabar tenka dėti diplomatams, nes buvusi Vyriausybė padarė klaidą bendraudama tik su viena puse iš galimų kandidatų į JAV prezidentus, o laimėjo kitas“, – konteksto prasmės ragina nepamiršti Tarybos narys Vidas Urbonavičius.

Be to, jo nuomone, ši žinutė apskritai netinkama tai auditorijai, į kurią turėtų taikytis „Go Vilnius“. „Šios įstaigos tikslas nėra tiesiog didinti Vilniaus žinomumą – turime konkretų tikslą pritraukti konferencinį turistą ir bijau, kas toks turistas nėra hipsteris, neturintis pinigų. Tai visai kitas socialinis sluoksnis ir man kyla didelė abejonė, ar darydami tokius dalykus mes jį pritrauksime. Tuo labiau, kad pinigų išleista daug ir kitiems metams prašoma dar daugiau, o aš nelabai suprantu, kam tie pinigai bus leidžiami“, – sako V. Urbonavičius.

D. Udrys visgi įsitikinęs, kad atsargumas šiuo atveju trukdo pasiekti norimų rezultatų. „Jei mes būsime atsargūs, nelaimėsime konkurencinės kovos tarp miestų, norinčių į save atkreipti dėmesį. Menas yra patrauklus tiek turistams, tiek talentams, kurie svarsto, kur gyventi, kur įsikurti ir kur būti inovatyviems. Jei mes esame nedrąsūs, bijome kad ir prieštaringai vertinamų, bet inovatyvių minčių ir pareiškimų, talentai atitinkamai spręs ir apie mus“, – sako jis.

Rinkodaros strategijos dar nepatvirtino

Nors „Go Vilnius“ yra paskelbusi konkursą rinkodaros strategijos paruošimui ir jo nugalėtojus turėtų paskelbti kitų metų pradžioje, D. Udrys tikina, kad už šios idėjos neslypi jokia agentūra. Ši mintis esą kilo jiems patiems diskutuojant su savanoriškai prisidedančių žmonių grupe, kurie sutinka be atlygio dalintis savo idėjomis.

Diskusijoje buvo išgrynintos penkios vertybinės prizmės, kurias jie ruošiasi komunikuoti apie Vilnių, tai yra, Vilnius – atviras ir greitas miestas, kuriame paprasta bendrauti ir kurti verslą, žalias ir švarus, kuriame norint galima lengvai patekti į gamtą, mielas ir mylimas, dažnai nustebinantis pirmą kartą čia atvykusius, sena derinantis su nauja – taip užsimenant apie paveldą, bet žiūrint į jį kaip natūralią, ne muziejinę miesto dalį, ir su unikaliu meniniu pojūčiu, apie kurį pasakojama ir per šį grafiti.

„Turime feisbuke uždarą grupę, kurioje yra tiek tarptautiniai verslininkai, tiek iš užsienio į Lietuvą atvykę žmonės, tiek įvairių agentūrų atstovai, ir jie dalinasi savo įžvalgomis. Tai tarsi nuolat kintanti focus grupė ir mums tai atrodo labai svarbu, kad neužsidarome tarp keturių sienų su penkiais žmonėmis ir bandome sugalvoti, ką norime pasakyti apie Vilnių. Klausiame visų tų žmonių, kaip jie jį mato ir kodėl jį pasirinko“, – pasakoja D. Udrys. Pasak jo, tokia nemokama pagalba jiems labai svarbi ir dėl to, kad „Go Vilnius“ rinkodarai skirtas biudžetas, lyginant su panašiomis įstaigomis kitose sostinėse, labai mažas.

V. Urbonavičius su tuo nenori sutikti. „Dėl šios įstaigos biudžeto mums kyla labai daug klausimų. Laukiame dokumentų, kuriuos jie jau turėjo pateikti, bet to iki šiol nepadarė, tada žiūrėsime. Tarp jų turi būti ataskaitos apie panaudotus pinigus, etatų ir atlyginimų sąrašas, veiklos strategija ir kiti. Būtent apie strategiją dabar reikėtų daugiau pagalvoti, o ne apie tai, kokias konkrečias nuotraukas ar kitas meninės išraiškos priemones bus galima naudoti. Jas galima koreguoti, vienas pakeisti kitomis, bet jei neteisingai sudėliosi strategiją, jokios nuotraukos tavęs neišgelbės“, – sako jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją