Apie pasaulyje vis labiau populiarėjančias dalinimosi ekonomiką ir naujus vartojimo modelius įgalinančias platformas (ang. Sharing economy), tokias kaip „Uber“ ar „Airbnb“, žino 39 proc. lietuvių. O bent kartą jomis yra naudojęsi 10 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė Europos Komisijos užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.

Palyginimui, apie dalijimosi ekonomikos platformas žino daugiau nei pusė (54 proc.) visos Europos Sąjungos (ES) gyventojų, o jomis bent kartą naudojęsi yra 17 proc. Bendrijos piliečių. Pagal pastarąjį rodiklį tarp pirmaujančių ES valstybių yra ir kaimyninė Latvija, kur beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra bent kartą naudojęsi kuria nors ar keletu iš dalijimosi ekonomikos platformų.

Reguliariai tokiomis platformomis kaip „Uber“, „Airbnb“ ar „Vinted“ Lietuvoje kol kas naudojasi tik 3 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro 4 proc., o tik kartą kurią nors iš jų yra išbandę 3 proc. lietuvių.

„Pagrindinė kliūtis didesnei daliai lietuvių dažniau naudotis dalijimusi ir bendradarbiavimu paremtomis internetinėmis platformomis, kitaip nei daugelyje ES valstybių, yra bendras mūsų šalies gyventojų nepasitikėjimas internetu vykdomomis piniginėmis perlaidomis. Pagal nepasitikėjimą transakcijomis internete esame tarp pirmaujančių ES valstybių kartu su Portugalija, Graikija, Vengrija ir Rumunija. Daugiau nei trečdalis – 35 proc. – Lietuvos piliečių vengia naudotis minėtomis platformomis, nes turi abejonių dėl piniginių perlaidų saugumo“, – sako „Kantar TNS“ projektų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

Tarp kitų lietuvių įvardintų kliūčių, kurios trukdo naudotis dalijimosi platformomis, yra gaunamos lūkesčių neatitinkančios paslaugos (25 proc.), informacijos apie konkrečius paslaugų tiekėjus stoka (22 proc.) ir nepasitikėjimas paslaugų tiekėjais (22 proc.). Dažniausiai bendrai visų ES piliečių minėtą problemą – nežinojimą, kas turėtų prisiimti atsakomybę iškilus nesklandumams – lietuviai minėjo rečiausiai iš visų Bendrijos šalių gyventojų. Šį barjerą dalijimosi ekonomikos platformų naudojimui įvardijo mažiau nei penktadalis (17 proc.) lietuvių.

Lietuvos gyventojų matomi dalijimosi platformų privalumai gerokai labiau sutampa su tais, kuriuos įvardijo likusios ES piliečiai. 37 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad naudojantis dalijimosi platformomis įvairias paslaugas galima gauti paprasčiau (ES – 41 proc.), ketvirtadalis įsitikinę, kad toks vartojimo modelis leidžia įvairias paslaugas gauti pigiau nei perkant jas tradiciniu būdu (ES – 33 proc.). Dar po 17 proc. lietuvių dalijimosi platformas vertina dėl galimybės per jas paslaugomis ar produktais keistis su kitais vartotojais, o ne atsiskaityti pinigais (ES – 25 proc.) bei galimybės gauti unikalias paslaugas (ES – 24 proc.).

„Kantar TNS“ vykdydama „Eurobarometro“ tyrimą šių metų kovo mėnesį Lietuvoje apklausė 500 vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 14 tūkst. vyresnių nei 15 metų amžiaus ES piliečių.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją