Kai kurios žinios pasensta vos paskelbtos, tačiau yra tokių straipsnių, vaizdo, garso įrašų ar kitokio turinio, kuriuos galima prikelti naujam gyvenimui. Pastaruosius kelerius metus vis daugiau leidėjų naudojasi šia galimybe, rašo portalas „Digiday.com”. Pavyzdžiui, „The Atlantic” naudoja savo archyvinį turinį tiek skaitmeniniams, tiek spausdintiems leidiniams, ir skaičiuoja, kad senas turinys šiuo metu jiems sugeneruoja apie ketvirtadalį lankytojų srauto kiekvieną mėnesį. Portale „BusinessInsider” šie skaičiai dar didesni, o apie gyvenimo būdą rašantis „Refinery29” vertina, kad senas turinys jiems atveda 35 proc. skaitytojų ir šis skaičius auga.
Anksčiau leidėjams toks elgesys buvo neįprastas: visi stengdavosi platinti tik kuo naujesnį turinį. Tačiau dabar bandoma iš kiekvienos sukurtos istorijos gauti kuo daugiau vertės: istorijos publikuojamos iš naujo pakeitus antraštę, senos istorijos reklamuojamos socialiniuose tinkluose, kai kurios istorijos kiek atnaujinamos, kad vis dar būtų aktualios tos dienos kontekste.
„Pavyzdžiui, jei mes sudarėme geriausių burgerių San Fransiske sąrašą, ir praėjus metams jo neatnaujiname, reiškia, mes blogai dirbame. Dabar mes į tai žiūrime labai rimtai”, - „Digiday” sakė portalo „Thrillist’s” kūrybos vadovas Benas Robinsonas. Toks požiūris pasiteisino: prieš dvejus metus į šį portalą per paiešką patekdavo apie 10 proc. lankytojų, o 2016 m. pabaigoje šis skaičius buvo išaugęs iki 40 proc.
Turinio atnaujinimas nėra vienintelė leidėjų naudojama priemonė. „The New York Times“ nuo 2014 m. pradėjo eksperimentuoti savo portale skelbdama archyvinę medžiagą. Dabar kai kuriose rubrikose, kurių aktualijos ilgiau nesensta, sudedamas naujų ir senų medžiagų rinkinys. Planuojama archyvines medžiagas taip pat įtraukti į naujienlaiškius ir naudoti multimedijos projektams.