Ši tendencija ypač ryški savaitgaliais, rašo portalas „Digiday.com”. Patys „The New York Times“ atstovai mano, kad tokį srauto augimą lemia ne tik pačios naujienos svarbumas, bet ir didelis dėmesys pranešimų į telefonus siuntimo strategijai – ją redakcijoje JAV įgyvendina net 11 žmonių komanda. Tačiau tarptautiniu mastu skaitomam portalui tenka spręsti klausimą, kaip paskirstyti šiuos pranešimus, nes priklausomai nuo šalies, skiriasi naujienos aktualumas.
„Ilgą laiką į tai žiūrėjome paprastai: paspaudi mygtuką, ir milijonuose telefonų visame pasaulyje pradeda šviesti pranešimas apie naujieną. Tačiau dabar vartotojai nori daugiau kontrolės”, – sako „The New York Times“ produkto vadovas Andrew Phelps.
Nors taip atsitinka gana retai, kartais „The New York Times“ siunčia pranešimus tik JAV auditorijai. Šių metų gegužę jie taip pat atliko mėnesio trukmės eksperimentą Jungtinėje Karalystėje: daliai vartotojų kiekvieną savaitę buvo siunčiami trys papildomi pranešimai, o kiti gaudavo standartišką variantą – du arba tris pranešimus per dieną.
Remdamiesi šio eksperimento rezultatais „The New York Times“ siuntė pranešimus ir Didžiojoje Britanijoje vykstant referendumui dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Tuomet Londone gyvenantys reporteriai pasiskirstė po mažesnius Didžiosios Britanijos miestelius ir stebėjo vietinių reakcijas į gaunamas žinias apie referendumo rezultatus.
Tarp tų, kuriems buvo siunčiami pranešimai, „The New York Times“ programėlės naudojimasis išaugo 4 procentais. Visgi „The New York Times“ nusprendė, kad jei žinia nėra išties išskirtinės svarbos, kitos naujienos – įvairūs infografikai, žurnalistiniai tyrimai ir pan. – yra diversifikuojami pagal vartotojus. Tai pagrįsti galima paprastu pavyzdžiu: naujiena apie Didžiosios Britanijos investicijas į olimpines sporto šakas šioje šalyje sulaukė 13,6 kartų didesnio susidomėjimo nei JAV. Tad kam tokią naujieną siųsti visiems?
„Daugelyje rinkų žmonės galvoja, kad „The New York Times“ yra skirtas ne jiems. Mes norime šį požiūrį pakeisti, ir pranešimai į telefonus paskirstant naujienas yra būdas tai padaryti ir priminti jiems apie savo vertybes”, – sako A. Phelps.
Per pastaruosius pusantrų metų „The New York Times“ taip pat pakeitė politiką, kaip suformuluotus pranešimus jie siunčia. Anksčiau tai tiesiog būdavo straipsnių antraštės. „Tačiau pasirodė, kad tai neteisingas tonas ir strategija mobiliajam ekranui. Tiek pat tikėtina, kad savo telefono ekrane pamatysi žinutę iš draugo, ar pranešimą apie naujieną iš žiniasklaidos priemonės, taigi turėjome jas pritaikyti taip, kad tiktų šiam formatui. Dabar viską rašome vienu ar dviem sakiniais ir pabrėžiame, kodėl ši informacija svarbi”, – sako „The New York Times“ redaktoriaus pavaduotojas Ericas Bishopas