Pastaruosius kelioliką metų intensyviai tikrinau, naudojau ir analizavau kūrybingumą, tiek kurdamas verslus, idėjas, komunikaciją, tiek jį dėstydamas, tiek apie jį rašydamas. Ir kiekvieną kartą, kai manęs klausdavo apie tai, būdavau atgrežiamas į tą patį klausimą: ar galima išmokti kūrybingumo?

Galima, nes jis jau yra išmoktas. Jį reikia prisiminti. Kūrybingumo mokymąsis, kaip bėgimas, natūraliai yra kiekviename, tiesa, labai netolygiai išlavintas arba nepelnytai pamirštas. Prisiminkite save šešerių. Buvote kūrybingiausias žmogus visame rajone. Na, ar bent jau smėlio dėžėje. Vėliau, augdami, dėka edukacijos, aplinkos, tėvų, draugų, visuomenės spaudimo, socialinių normų, karjeros reikalavimų dažnas savąjį kūrybingumą užgniaužia. Esą tai menininkų užsiėmimas. Nerimtas dalykas. Su tuo nesutiktų nei vienas didelis verslininkas, nei vienas inovatorius. Nesutinku ir aš.

Ko reikia, tai - treniruotis. Susigrąžinti prarastą formą. Lavintis, skiriant tam laiko. Reguliariai tuo naudotis. Deja, nėra lengvo kelio, niekas idėjų prisotintos košės į burną neįdės. Tam yra galybė metodikos arba dar svarbiau - patirčių. Inovatoriai skyrė daug laiko ir minčių kūrybinėms problemoms spręsti ir jų išmoktos pamokos yra itin vertingos. Galbūt net gi kur kas naudingesnės, nei tiesiog sausos kažkieno sėkmės atvejo deklaracijos.

Nėra ką išmokti, jei žinai vien faktus: kad „Facebook" turi virš milijardo vartotojų ir yra vertinamas nesuvokiamomis sumomis, ar kad „Uber” generuoja pavydėtinas pajamas jo sukūrėjams, o „Snapchat” sugauna jaunus vartotojus kaip joks kitas tinklas. Tai nei įkvepia, nei motyvuoja, greičiau, smukdo - jų aukštumos ir įžalgumas atrodo nepasiekiami. Tačiau viskas idealu tik žvelgiant iš toli. Kur kas svarbiau už rezultatą, kaip tai įvyko, kodėl, kokie sprendimai padėjo išskirti minėtus ženklus iš šimtų konkurentų. Dar daugiau - ką jie darė blogai ir kodėl tai nepavyko.

Tačiau čia tik pradžia. Per daug dažnai ir inertiškai verslai žvelgia į savas kategorijas. Jei darome socialinį tinklą - beždžioniuojame „Instagram”, jei kuriame butų nuomos tinklą - „Airbnb”. Nė velnio. Žiūrėkime į mokslininkus, menininkus, sportininkus, nusirašinėkime ne idėjas, o mąstymo būdus ir struktūras. Tikrieji įkvėpimai yra truputį toliau, nei mes įpratę ieškoti.

Kūrybingumas yra deguonis verslui, kodėl jo nenaudoti? Daugumai kūrybingumą kasdien vartojančių žmonių jis tampa įprastu būviu, pastovia budrumo ir receptyvumo būsena, kuri skatina medžioti įkvėpimus, aktyviai stebėti aplinką ir žmones. Paprasčiau tariant, gyventi aktyviau, labiau, intensyviau. Apie tai daug ir detaliai kalbame „Mokymuose kūrybingumui provokuoti”, kuriuos rengiame su filosofu, kino scenaristu Kristupu Saboliumi, artimiausieji kaip tik įvyks balandžio gale. Ne tik kalbame - įrodome tai ir praktiškai.

Todėl kai kitą kartą atsimušę į problemų sieną prisidengsite tradicine fraze: „bet aš nekūrybinga/s”, prisiminkite poetą William Stafford, kuris paklaustas, nuo kada nusprendė būti poetu, atsakė: „Ne visai teisingas klausimas. Reiktų klausti, nuo kada kiti nusprendė nebebūti poetais?”. O prisiminę imkitės treniruočių.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją