Ką iš tiesų žinote apie vadinamus didžiuosius duomenis? Kevinas Gray, žinomas rinkodaros srities mokslininkas, norėdamas sužinoti daugiau, šia tema pakalbino verslo profesorių Peterį Faderį.

– Rinkodara per pastarųjų maždaug dešimt metų išgyveno gana rimtų pokyčių. Kurie pokyčiai rinkodarininkams yra svarbiausi?

– Tai gana suktas klausimas. Jeigu kalbėtume apie tai, kas labiausiai rūpi rinkodarininkams, mano atsakymas būtų socialiniai tinklai. O jeigu klaustume, kas jiems turėtų labiausiai rūpėti, tuomet atsakymas būtų geresnis ir švaresnis duomenų perdavimas. Socialiniai tinklai yra tikrai intriguojantys ir dėl jų būti rinkodarininku yra labai įdomu. Tačiau jų svarba yra pervertinama. O duomenų perdavimas yra nuobodus, tačiau labai svarbus dalykas.

– Kartais labai paprasta nebepastebėti svarbių dalykų, kurie iš esmės nekinta. Ar tai ir yra tie svarbūs dalykai, kurie nepasikeitė per pastarąjį dešimtmetį?

– Kaip ką tik sakiau, tikrai svarbūs dalykai nesikeičia. Žmonės vienus dalykus pabando kartą ar du, kartais juos perka ir naudoja reguliariau, o vėliau numeta ir susidomi kitu dalyku. Pasikartosiu, jog tai skamba nuobodžiai, tačiau visuomet taip buvo, o bazinės tendencijos yra labai panašios. Taip, žmonės turi daugiau galimybių rinktis, pirkti ir naudoti, tačiau vartotojai iš esmės yra tokie pat lojalūs (arba nelojalūs), kaip buvo visada.

– Mes daug girdime apie didžiuosius duomenis, daiktų internetą ir dirbtinį intelektą. Kiek įtakos jie iš tiesų turi rinkodarai ir rinkodaros moksliniams tyrimams? Apie ką kalbėsime po dešimties metų?

– Dauguma tų dalykų yra tiesiog mados dalykas, bent jau kol kas. Rinkodarininkai iš pradžių turi išmokti eiti, t. y., protingai naudotis paprastais duomenimis, prieš išmokdami bėgti, t.y., naudotis sudėtingais duomenimis. Noriu tikėti, kad po dešimties metų jie bėgios, tačiau nesu labai optimistiškai nusiteikęs.

„Duomenys, visur duomenys, o kaip atsirinkti“. Tokį skundą dažnai girdžiu iš rinkodarininkų. Arba „daug duomenų, mažai informacijos“. Kokiems duomenimis rinkodaros specialistas turėtų teikti pirmenybę? Kokios informacijos jie turėtų ieškoti ir į kuriuos duomenis turėtų sutelkti dėmesį?

– Pradėkite nuo to, kas yra svarbiausia: suprasti ir prognozuoti pagrindinius modelius. Tai buvo rinkodaros tyrimų pagrindas prieš 50 metų ir turėtų juo būti šiandien. O vėliau galima judėti trimis kryptimis: 1) kaskitės giliau ir domėkitės konkretaus elgesio pagrindu; 2) prognozuokite rinkodaros veiklos ir kitų išorinių veiksnių poveikį ir 3) judėkite nuo pagrindinių modelių prie sudėtingesnių modelių, kaip išlaikymas ir visą gyvenimą trunkanti vertė. Tuomet galite pereiti prie „įdomių“ duomenų struktūrų, kaip socialiniai tinklai. Tačiau labai daug rinkodarininkų ir karto šoka prie sudėtingų ir problematiškų dalykų.

– Galiausiai, kokios yra naujos tendencijos rinkodaroje, į kurias rinkodarą analizuojantys mokslininkai turėtų sutelkti daugiau dėmesio per ateinančius kelerius metus?

– Šiuo metu yra labai daug „blizgančių dalykų“ kalbant apie vartotojų vertinimą ir supratimą. Nuo to, kaip žmonės juda parduotuvėse, iki jūsų jau minėto daiktų interneto. Tačiau mane labiausiai intriguoja neurovizualiniai tyrimai. Kol kas dar sunku kalbėti apie konkrečią praktinę šių dalykų pusę ir jų galimą komercinį poveikį, tačiau jų teikiamos galimybės yra labai įdomios. Galiausiai, ši vertinimo sritis pralenks bet kokius elgesio stebėjimo duomenis. Rinkodarą analizuojantys mokslininkai turėtų labiau domėtis šia sritimi.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją