- Savo pranešime kalbėsite apie sėkmingas inovacijas ir pamokas, kurias galime išmokti iš „Apple“. Ilgą laiką dirbote šioje kompanijoje. Ar „Apple“ turi specialią strategiją, kaip išlaikyti įmonės inovatyvumą?
- „Apple“ neturi griežtai apibrėžtos inovacijų strategijos. Inovacijos yra tiesiog įaugusios į organizacijos kraują, tai yra jos DNR dalis, įmonės kultūros dalis, arba bent jau buvo. Istorija parodys, ar toks inovatyvumo lygis išliks vadovaujant Timui Cookui. Paprastai yra labai sunku ilgą laiką išlaikyti stiprią inovacijų kultūrą didelėse organizacijose, ypač po to, kai įmonę palieka jos įkūrėjai.
- Lietuvoje kalbant apie inovacijas dažnai pabrėžiamos jų sąsajos su moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Jaunos įmonės dažnai neturi lėšų tyrimams, tad joms tapti inovatyviomis ir palaikyti inovatyvumą yra sunku. Kaip įveikti šį užburtą ratą?
- Aš manau, kad teisingiau yra sakyti, kad inovacijos kyla iš kūrybingumo. Žinoma, tyrimai gali virsti inovacijomis, bet taip nebūtinai atsitinka. Aš esu įsitikinęs, kad kūrybingumas kyla iš atskirų žmonių, bet komandinis darbas ir palanki organizacinė kultūra individualų kūrybingumą gali keleriopai padidinti. Šie dalykai kainuoja labai mažai, bet juos sunku išplėtoti, nes mes kalbame apie žmones su visomis iš jų kylančiomis komplikacijomis. Žmogiškasis kapitalas yra pats vertingiausias organizacijos turtas, bet jį sunkiausia organizuoti ir išlaikyti.
- Pratęsiant praeitą klausimą, ko vadinamieji startuoliai gali išmokti iš „Apple“ plėtros istorijos?
Būk užsidegęs dėl to, ką darai.
Būti geru yra nepakanka. Visada siek būti geriausiu.
Kurk ekosistemas, o ne tik produktus.
Būk susitelkęs į savo sritį. Išmok pasakyti ne.
- Kokias rizikas nauja įmonė turi žinoti ir įsivertinti, prieš įvesdama naują produktą ar paslaugą į rinką, ir pozicionuodama jį kaip inovatyvų prekės ženklą?
- Kurdamas prekės ženklą naujam produktui aš vengčiau vartoti žodį „inovatyvus“. Gaila, bet šis žodis dažnai naudojamas netinkamai ir per dažnai, todėl klientams jis mažai ką sako. Rinkodaros tikslas turėtų būti pabrėžti, kuo produktas skiriasi nuo kitų, geresnes jo savybes, paaiškinti, kaip jis palengvins žmonių gyvenimą arba padarys jį malonesniu. Geriau palikime klientams ir žiniasklaidai spręsti, ar tai yra inovatyvu.
- Ar galite pateikti pavyzdžių iš „Apple“ patirties, kai įmonė patyrė nesėkmes kurdama ar pristatydama rinkai inovatyvius produktus?
- Taip, žinoma, buvo keletas nesėkmių. Pavyzdžiui, „PowerMac G4 Cube“ produktas buvo nuostabus, funkcionalus ir sulaukė įvertinimo už dizainą. Nelaimei, jis buvo per brangus lyginant su tuo kaip klientai suvokė jo teikiamą vertę. Tad rinkoje jį ištiko nesėkmė. Bet jeigu jūs turite šį produktą, išsaugokite jį ir pasilaikykite, nes jis jau tampa kolekcionierių dėmesio taikiniu.
Ko gero didžiausia „Apple“ klaida paskutiniais metais buvo išleisti į rinką visiškai naują ir nesuderintą profesionalaus video redaktoriaus programinę įrangą „Final Cut Pro X“ anksčiau nei tam buvo tinkamai pasirengta. Tuo pat metu „Apple“ išėmė iš rinkos ankstesnę programos versiją, tokiu būdu sukeldama tūkstančių klientų pasipiktinimą. Daugybės žmonių, dirbančių žiniasklaidos ir pramogų industrijose, kasdienis darbas priklausė nuo šios įrangos funkcionavimo. Ši apmaudi klaida sulaukė labai daug neigiamos reakcijos ir paskatino nepasitikėjimą įmone tarp svarbių klientų dirbančių šiose srityse. Galiausiai daug klientų atsisakė „Final Cut Pro“ ir ėmė naudoti konkuruojančius produktus, nes jiems buvo neramu, kad „Apple“ nebuvo rimtai įsipareigojęs tęsti šio produkto vystymą ir tobulinimą.
Nors ši klaida „Apple“ kainavo keletą milijonų dolerių, palyginus su milijardais, kuriuos įmonė uždirbo iš „iPhone“ ir kitų produktų, ši suma yra sąlyginai labai nedidelė. Šis pavyzdys atskleidžia, kad net ir labai išmintingos ir įžvalgios įmonės padaro klaidų, kai susireikšminimas kartais nejučia paima viršų.
- Kaip verslas gali suprasti, ar inovacija bus populiari tarp vartotojų?
- Jei žinočiau šią paslaptį, aš jums nesakyčiau! Kalbant rimtai, jokie rinkos tyrimai pasaulyje negali garantuoti, kad produktas bus sėkmingas. Čia veikia labai daug faktorių. Duomenys – labai svarbu, bet, mano nuomone, labai daug entreprenerių pasikliauna savo nuojauta, ar tai, ką jie sukūrė, atrodo teisinga. Tuo tarpu daugelis korporacijų priešingai pasikliauna tik duomenimis ir daro viską, kad sumenkintų šeštojo jausmo svarbą ar jį visai ignoruotų. Štai taip ir gimsta neįkvepiantys produktai.
- Kas svarbiau: sukurti inovatyvų produktą ir patiems pirmiems pasiūlyti jį rinkai, ar koncentruotis į kokybės vystymą užuot bet kokia kaina skubinus produkto pristatymą?
- Daugelis žmonių tiki, kad būti pirmu rinkoje yra būtina, bet kartais išties geresnis sprendimas yra būti „greitu sekėju“. Pirmieji įžengę į rinką dažnai padaro klaidų, iš kurių jūs galite pasimokyti užuot darę savas klaidas. „Apple“ beveik visą laiką buvo lyderiu, bet sėkmingiausi jos produktai buvo tie, kurie buvo sukurti kaip geresnės versijos produktų, kuriuos sukūrė ir pirmieji pasiūlė rinkai kiti. „iPod“, „iPhone“, „iPad“ nebuvo pirmieji tokio tipo produktai, bet „Apple“ sugebėjo sukurti daug didesnę šių produktų vertę ir todėl jie pradėjo dominuoti rinkoje. Šia tema, apie buvimo pirmuoju rinkoje pranašumo mitą, yra parašytas puikus straipsnis, kurį labai rekomenduoju perskaityti (jį galite rasti čia).
- Žodis „inovacija“ pastaraisiais metais yra labai populiarus. Bet ką jis iš tiesų reiškia? Gal kiekvienas žmogus ar verslas, kuris kažką kuria, jau yra inovatyvus?
- Taip, yra labai daug inovacijų apibrėžimų. Maniškis būtų toks: tai yra procesas, kai išradimui yra sukuriama vertė. Būtent vertė, tiek kalbant apie individus, tiek apie visuomenę, išskiria inovacijas. Žmonės visą laiką išranda kažkokius daiktus, bet tai jų nepaverčia inovatyviais. Išradimas, kuris neturi vertės, pagal apibrėžimą yra bevertis. Pavyzdžiui, Henris Fordas neišrado automobilio. Bet jis išvystė inovatyvų automobilių masinės produkcijos būdą, ir taip sukūrė vertę tiek kompanijai, tiek visuomenei.