aA
Jei klausite kam skaudi pamoka, tai atsakysiu, kad visų pirma Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriai per pastaruosius ketverius metus taip ir nepavyko tapti kairiąja partija, kuri realiais darbais, o ne lozungais, esą „svarbiausia žmogus“, gina samdinių bei sunkiai galą su galu suduriančiųjų interesus visose valdžios struktūrose.
Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kitaip sakant, samdiniai ir vargstantieji neturėjo jokio politinio atstovo valdžios struktūrose.

Užuot rūpinusi neturtingaisiais, kaip derėtų socialdemokratams, valdžia pasirinko neo-liberalų socialinę –ekonominę politiką ir dėjo visas pastangas, kad stiprėtų kapitalas naiviai tikėdamasi, jog jam sustiprėjus pagerės ir neturtingųjų padėtis.

Ketverius metus valdžia taip ir nesuprato, kad tokia „sočios porytdienos“ politika, kuri buvo madinga tarybiniais laikais, neįmanoma demokratinėse šalyse, kuriose kiekvienas pilietis nori valgyti ir pasiturinčiai gyventi jau šiandieną, o ne poryt.

Ieškoma įvairių priežasčių, kodėl LSDP patyrė nesėkmę šiuose rinkimuose. LSDP vadovai teisūs, sakydami, jog jie padarė daug reikalingų Lietuvai sprendimų, bet jie nepaveikė rinkėjų taip, kaip to tikėjosi LSDP vadovai. Jie mano, jog dėl nesėkmės rinkimuose kalta prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, dirbtinai išpūsti skandalai, politinių konkurentų negražūs žaidimai ir tt.

Bet niekaip jie nenori pripažinti, kad kalčiausia dėl to yra pati LSDP, kuri per savo valdymo laikotarpį priimdama bizniui naudingus sprendimus nesugebėjo ir nenorėjo pažaboti biznio atstovų finansinio apetito, nesugebėjo padidinti pelno mokesčio bent iki 20 proc., neįvedė progresinio pajamų mokesčio tarifo, neapmokestino dividendų, neįvedė brangaus turto įsigijimo mokesčio ir tt.

Apibendrinant reikia pasakyti, jog valdžia nepadarė nė vieno esminio žingsnio, kuris būdingas esantiems valdžioje Vakarų valstybių socialdemokratams. Tie, kurie tvirtins, kad buvo grąžintos konservatorių nukarpytos pensijos ir atlyginimai, kad buvo padidintas neapmokestinamų pajamų dydis, turėtų suprasti, kad šie sprendimai buvo naudingi ir turtingiems žmonėms.

Vieninteliu socialdemokratiniu žingsni laikyčiau minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimą. Bet to nepakanka, kad visą valdžios ekonominę –socialinę politiką būtų galima pavadinti socialdemokratine. Ir kada rinkėjai dar mato, kad socialdemokratai, svarstydami naują Darbo kodeksą, balsuoja ir už samdomųjų teisių susiaurinimą, tai ar gali rinkėjai balsuoti už LSDP?

Apibendrinant reikia pasakyti, jog valdžia nepadarė nė vieno esminio žingsnio, kuris būdingas esantiems valdžioje Vakarų valstybių socialdemokratams. Tie, kurie tvirtins, kad buvo grąžintos konservatorių nukarpytos pensijos ir atlyginimai, kad buvo padidintas neapmokestinamų pajamų dydis, turėtų suprasti, kad šie sprendimai buvo naudingi ir turtingiems žmonėms.
A. Sakalas

Norėčiau tikėti, jog šie rinkimai praplaus tų socialdemokratų smegenis, kurie pritarė neo-liberalizmui, nes jie, kaip tas rusų mužikas, nepersižegnos tol, kol netrenkė perkūnas.

Perkūnas jau trenkė, dabar reikia žegnotis ir LSDP suvažiavime atsisakyti neo-liberalizmo ir pasirinkti socialdemokratiją ir jos politiką vykdančią partijos vadovybę arba keisti partijos pavadinimą, kad jame neliktų žodžio „socialdemokratai“.

Kokia dabar mūsų laukia politinė ateitis? O ji bus nulemta, kai atsiras rinkimus laimėjusiųjų partijų koalicija, kurioje pirmuoju smuiku gros arba konservatoriai arba valstiečiai. Ir čia sunkus išbandymas laukia valstiečių. Jei jie eis su konservatoriais, tai turės atsisakyti daugelio duotų rinkėjams kairiųjų pažadų. Tada turėsime dar vieną dešiniąją partiją, kurios gyvavimo trukmė šalia tokio dešiniųjų bastiono, kokiu yra TS-LKD, vargu ar bus ilgalaikė . Tada pačią partiją gali ištikti Darbo partijos likimas.

Jei valstiečiai pasirinks socialdemokratus, tai valstiečiai taps vienintele kairiąja partija bent iki to laiko, kol LSDP apsispręs kas ji per partija. Jei ji neatsisakys neo-liberalizmo, tai jos išlikimas stipria partija labai abejotinas. Jei LSDP pasirinks socialdemokratinį kelią, tai ji taps, kaip ir valstiečiai, kairiąja partija. O tada iš dviejų pakankamai įtakingų kairiųjų partijų gali atsirasti viena nepaprastai stipri kairioji partija.

Nepamirškime, kad tuo keliu, kurį pasirinks valstiečiai, eis ir visa Lietuva bent jau ketverius metus.