„Ketiname dislokuoti svarbią įrangą“, – kalba pareigūnas, komentuodamas leidinio „The New York Times“ pateikiamą pranešimą apie Pentagono planus dislokuoti tankų, kovinių mašinų ir kitos sunkiosios ginkluotės.
Anonimiškai pasisakęs pareigūnas atsisakė komentuoti pranešimo detales, nors dokumente cituojami tiek Jungtinių Valstijų, tiek ir šalies sąjungininkų pareigūnai.
Leidinys nurodo, kad, jeigu toks žingsnis bus patvirtintas, jis taptų pirmuoju Vašingtono bandymu nuo Šaltojo karo laikų dislokuoti karinę techniką naujosiose NATO šalyse Rytų Europoje, anksčiau priklausiusiose Sovietų sąjungai.
Šiuo siūlymu norima užtikrinti sąjungininkus Europoje po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Tiesa, siūlymą dar turi patvirtinti JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris ir Baltieji rūmai. Vėliau dokumentą peržiūrės šį mėnesį Briuselyje susitinkantys NATO gynybos ministrai.
„The New York Times“ duomenimis, JAV siūlyme teigiama, kad „vienos kuopos, t.y. maždaug 150 karių aptarnaujamos karinės technikos būtų dislokuota kiekvienoje iš Baltijos regiono valstybių – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiek daugiau, t.y. nuo kuopos iki bataliono, ar maždaug 750 karių pakaksiančios karinės technikos bus dislokuota Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir greičiausiai Vengrijoje“.
Itin svarbus žingsnis
Žengdamas itin svarbų žingsnį, siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos Europoje, Pentagonas svarsto galimybę keliose Baltijos ir Rytų Europos šalyse dislokuoti tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitos sunkiosios ginkluotės, kurią, esant būtinybei, aptarnautų net iki 5 tūkst. amerikiečių karių, teigia Amerikos ir jos sąjungininkių pareigūnai, skelbia nytimes.com.
Jeigu tokiam siūlymui bus pritarta, tai bus pirmasis kartas po Šaltojo karo pabaigos, kai Jungtinės Valstijos priims sprendimą perkelti dalį sunkiosios karinės technikos į sąlyginai naujesnes NATO valstybes nares Rytų Europoje – šalis, kadaise priklausiusias sovietų įtakos sferai. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karas Rytų Ukrainoje kaip reikiant kelia nerimą NATO, ir skatina Aljanso valstybes nares imtis naujo karinio planavimo.
Ekspertų teigimu, tai būtų pats svarbiausias iš naujausių Jungtinių Valstijų ir NATO pastaruoju metu priimtų sprendimų, kuriais siekiama padidinti regiono gynybinę galią ir pasiųsti aiškią ir ryžtingą žinią sąjungininkams ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios iš visų jėgų ginti arčiausiai sienos su Rusija esančias Aljanso nares.
Po NATO plėtros 2004 metais, kai į Aljansą buvo priimtos Baltijos valstybės, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai vengė Rytuose nuolat laikyti savo karių ar karinės technikos – tuo metu Aljansas siekė abipusio bendradarbiavimo su Rusija.
„Tai labai svarbus politikos pokytis. Priėmus tokį sprendimą, šiuo metu nerimo apimti sąjungininkai gautų patikimą garantiją, nors, savaime suprantama, nieko negali būti geriau už nuolatinį karių buvimą“, – situaciją komentuoja buvęs NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vadas G. Stavridis.
Karinės technikos mastas, apie kurį kalbama, anot ekspertų, būtų menkas, lyginant su tuo, ką prieš NATO valstybes nares prie savo sienų ar netoli jų gali atsigabenti Maskva, tačiau, nepaisant to, tai būtų vertinamas kaip patikimas Amerikos pasirengimo, esant reikalui, ginti savo sąjungininkes pažadas, ir pasitarnautų kaip atgrasymo priemonė – kaip kad Berlyno brigada po Berlyno sienos krizės 1961 metais.
„Tai tarsi NATO grąžinimas atgal į ateitį“, – sako buvusi Baltųjų rūmų ir gynybos reikalų pareigūnė, šiuo metu dirbanti „Center for a New American Security“ ir einanti konsultacijų bendrovės „Beacon Global Strategies“ viceprezidentės pareigas, Julianne Smith.
Vadinamosios „pozicijų atsargos“, kurios bus telkiamos sąjungininkių bazėse ir kurių pakaks aprūpinti nuo 3 iki 5 tūkst. karių, tam tikra prasme primins tas, kurias Jungtines Valstijos daugiau nei dešimt metų turėjo Kuveite po 1990 metų Irako invazijos (1991 metų pradžioje Amerika ir jos sąjungininkės Irako pajėgas sėkmingai išgynė lauk).
Pentagono siūlymui dar turi pritarti Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius B. Carteris ir Baltieji rūmai. Politinių kliūčių tikrai yra, nes tokios galimybės svarba kelia nerimą nemažai daliai NATO valstybių narių, kaip į tokį Jungtinių Valstijų žingsnį sureaguotų Maskva ir kokių atsakomųjų priemonių imtųsi.
„JAV kariuomenė ir toliau ieško geriausių vietų tokių atsargų laikymui, konsultuojasi su mūsų sąjungininkais. Šiuo metu sprendimas, kada ir ar iš viso perkelsime karinę įrangą, dar nepriimtas“, – patvirtino Pentagono atstovas pulkininkas Stevenas H. Warrenas.
Kiti įtakingi pareigūnai, susipažinę su siūlymais, tačiau nepanorę prisistatyti, teigia besitikintys, kad iniciatyvai bus oficialiai pritarta dar prieš birželį Briuselyje planuojamą NATO gynybos ministrų viršūnių susitikimą.
Nekalbama apie nuolatinę pagalbą JAV kariais
Dabartiniame siūlyme nekalbama apie nuolatinę Jungtinių Valstijų pagalbą Baltijos valstybėms kariais, nors to minėtųjų šalių valdžios pareigūnai laiške NATO ir prašė. Nepaisant to, suinteresuotų valstybių pareigūnų teigimu, jie teigiamai vertintų ir sprendimą perkelti bent jau karinę techniką.
„Mums reikia tokių atsargų pozicijose, nes, jei kas nors nutiktų, prireiktų papildomos ginkluotės, įrangos ir amunicijos“, – praeitą savaitę per interviu pareiškė prezidentu išrinktas Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjuonis.
„Jeigu kas nors nutiks, negalėsime papildomos ginkluotės laukti dienas ar savaites. Reikės veikti nedelsiant“, perspėja liepą Latvijos prezidentu tapsiantis R. Vėjuonis.
Jau atlikta vietų apžiūra, skaičiuojamos išlaidos infrastruktūrai
Amerikos kariuomenės specialistai jau atliko potencialių vietų apžiūrą valstybėse, pretenduojančuose tapti šios iniciatyvos dalyvėmis, o Pentagonas atlieka išsamius skaičiavimus, kiek kainuotų atnaujinti geležinkelius, pastatyti naujų sandėlių, pasirūpinti karinės technikos priežiūros sąlygomis ir renovuoti sovietų laikų infrastruktūrą, paverčiant ją tinkama priimti Amerikos sunkiąją ginkluotę. Ginklų saugyklų saugumu rūpintųsi samdytos vietos saugumo bendrovės, o ne pats Amerikos karinis personalas, teigia pareigūnai.
Priėmus sprendimą dalį ginkluotės perkelti į kitas šalis, Jungtinėms Valstijoms pavyktų sutaupyti laiko, pinigų ir išteklių. Be to, būtų galima išvengti nepatogumų kas kartą, kai amerikiečių pajėgos vyks į Europą dalyvauti mokymuose, įrangą ir ginkluotę plukdyti pirmyn ir atgal.
Pareigūnai skelbia, kad vadinamajame brigadai skirtos karinės technikos ir ginkluotės rinkinyje, oficialiai vadinamame „European Activity Set“, bus apie 1200 karinių mašinų, tarp kurių –apie 250 tankų M1-A2, „Bradley“ kovos mašinų ir šarvuotų haubicų, teigia vienas kariuomenės atstovas.
Jungtinių Valstijų kariuomenės atstovai anksčiau yra sakę, kad po Rusijos invazijos į Krymą 2014 metais, padidins karinės technikos, laikomos tiek Grafenvere (pietryčių Vokietijoje) esančioje mokymų stovykloje, tiek kitur, kiekį. Skelbta, kad po kiekybinio pokyčio turimos įrangos ir ginkluotės jau pakaks didesniam kariniam vienetui aprūpinti. Dabartinis sprendimas perkelti papildomą ginkluotę ir karinę techniką Vokietijoje būtų įgyvendintas pirmiau planų juos perkelti dar giliau į rytus.
Kariuomenės vienetai – šiuo metu Trečiosios pėstininkų divizijos batalionas – reguliariai rotuojasi, tačiau naudojasi nuolat bazėse laikoma karine technika ir ginkluote. Mokymai vyksta arba vietoje, arba technika gabenama į kitose Europos vietoje vykstančius karinius manevrus.
Kartu su suintensyvintomis patruliavimo ore misijomis ir kariniais mokymais tai buvo vienas iš pirmųjų NATO lyderių per susitikimą Velse 2014 metais priimtų sprendimų. Pentagono siūlymas atspindi faktą, kad įtampa santykiuose su Rusija bent jau artimiausiu metu niekur nedings.
„Turime nuo praeitais metais priimtų laikinų sprendimų pereiti prie realių iniciatyvų“, – teigia Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos vadovė Heather A. Conley.
