Tai skelbia Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos padalinio Luhansko srityje svetainė, rašo unian.net.
„Šiandien ryte Rubežnoje milicijos poskyrio budėtojus pasiekė pranešimas, kad Rubežnoje mieste buvo aptiktos vadinamos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) skrajutės su tokiais tekstais: „Pensininke, atiduosi balsą už „tokį ir tokį“ kandidatą į deputatus, patikrinsime sąrašus, paliksime be pensijos. LLR“; „Pensininke, eisi balsuoti – paliksime be pensijos. LLR“, - rašoma milicijos pranešime.
Į įvykio vietą išvyko operatyvinė tyrimų grupė, kurios jau laukė vietos gyventojai ir pensininkai. Jie buvo įbauginti ir sakė nebenorintys eiti balsuoti rinkimuose į Aukščiausiąją Radą.
Milicijos pareigūnai įvykio vietoje aptiko apie 20 pensininkams grasinančių skrajučių.
Minimas faktas buvo įregistruotas. Vidaus reikalų ministerija patikino, kad ėmėsių priemonių šį pažeidimą įvykdžiusiems asmenims surasti ir sulaikyti.
Ukrainos parlamento rinkimų balsai bus skaičiuojami elektronine sistema
Pranešimai apie tai, kad Ukrainos parlamento rinkimų balsai bus skaičiuojami rankiniu būdu, nes sutriko elektroninė sistema, yra „nevykusi klastotė“, pareiškė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) spaudos tarnybos vadovas Kostiantynas Chivrenka.
„Kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimai šiuo klausimu visiškai neatitinka tikrovės. Informacinė-analitinė sistema (IAS) „Rinkimai“ veikė ir veikia įprastu režimu“, – sakė jis.
K.Chivrenka pabrėžė, kad CRK pirmalaikių parlamento rinkimų spalio 26 dieną preliminarius rezultatus skaičiuos „tradiciniu patikrintu būdu, kaip tai ir numato įstatymas, – pasinaudodama IAS „Rinkimai“.
Pasak jo, CRK galutinių rezultatų elektroniniu pavidalu tikisi ne vėliau kaip ketvirtadienį, spalio 30-ąją, iki pietų.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų su nuoroda į asmeninę Ukrainos generalinio prokuroro Vitalijaus Jaremos svetainę, apie tai, kad dėl sugedusios balsų skaičiavimo sistemos balsai bus skaičiuojami rankiniu būdu.
Valstybės specialioji tarnyba šeštadienį taip pat pranešė, kad CRK interneto svetainė tapo DDoS atakų taikiniu.
Ukraina rengiasi svarbiems rinkimams
Ukrainos rinkėjai sekmadienį balsuos rinkimuose, kurie turi sukrečiančiai performuoti parlamentą ir kurie vyks po neramių vienų metų, kai kruvinas prorusiškas maištas kėlė šios buvusios sovietinės respublikos skilimo grėsmę.
Rinkimų, kuriuos rugpjūtį paskelbė prezidentas Petro Porošenka, kampanija baigėsi penktadienį.
P.Porošenka yra spaudžiamas apvalyti parlamentą nuo deputatų, susijusių su senuoju Viktoro Janukovyčiaus režimu. Ankstesnis prezidentas buvo nušalintas vasario mėnesį, po kruvinų protestų bangos.
Nors P.Porošenkai gali pavykti sukurti provakarietišką koaliciją parlamente, jam gali būti sunku suvaldyti separatistinius Rytų Ukrainos regionus ir pasiekti, kad jų neveiktų vis kategoriškesnis Kremlius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris yra kaltinamas maišto Rytų Ukrainoje sukurstymu po Krymo atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, kai Kijeve buvo nuverstas jo sąjungininkas V.Janukovyčius, sakė, kad gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą, bet kėlė klausimus dėl to, kaip buvo nustatyta jos siena su Rusija.
„Ukrainos formavimosi istorija ir jos dabartinės sienos – tai gana sudėtingas procesas“, – sakė V.Putinas kurorte prie Juodosios jūros Sočyje.
„Verta pripažinti, kad Ukraina – tai toks gana sudėtingas valstybinis darinys. Taip susiklostė ir mes remiamės šia istorine duotybe“, – penktadienį per susitikimą su diskusijų klubo „Valdai“ dalyviais sakė V.Putinas.
„Tačiau tai visai nereiškia, kad jeigu Krymo liaudis dėl valstybinio perversmo palaikant mūsų partneriams Vakaruose susirūpino savo ateitimi, išsigando dėl savęs ir savo vaikų, ir pasinaudojo tarptautinėje teisėje numatyta norma, suteikiančia teisę į apsisprendimą, (tai) nereiškia, kad mes apskritai negerbiame Ukrainos valstybės suvereniteto“, – pareiškė jis.
„Mes jį gerbiame ir ketiname ateityje tai vertinti su pagarba. Ir labai tikimės Rusijos ir Ukrainos santykių normalizavimo bei plėtojimo“, – pridūrė V.Putinas.
Jis išryškino Maskvos dalyvavimą Ukrainos reikaluose, kai pirmą kartą pripažino, kad Rusija padėjo V.Janukovyčiui po nušalinimo pabėgti iš savo šalies.
„Neslėpsiu, mes padėjome jam patekti į Krymą. Tuo metu Krymas buvo Ukrainos dalis“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į susitikimo dalyvių klausimus.
„Taip, pasakysiu atvirai: Janukovyčius paprašė išvežti jį į Rusiją, mes taip ir padarėme“, – nurodė jis.
Ukrainoje buvo 36,5 mln. rinkėjų, bet maždaug 1,8 mln. jų šalis neteko po Krymo aneksijos kovo mėnesį.
Beveik 3 mln. kitų rinkėjų gyvena separatistų kontroliuojamose Luhansko ir Donecko regionų dalyse, kur separatistų lyderiai boikotuoja rinkimus ir savaite vėliau rengia savo pačių balsavimus.
Sieks saugumo
Kijevas nutarė įrengti balsavimo apylinkes vyriausybės kontroliuojamuose maištingųjų Rytų rajonuose, ir premjeras Arsenijus Jaceniukas pažadėjo užtikrinti saugumą rinkimų dieną.
„Sunku rengti rinkimus šalyje, kuri patyrė Rusijos agresiją, – sakė A.Jaceniukas ketvirtadienį per saugumo vadovų ir rinkimų stebėtojų posėdį. – Aišku, kad mėginimai destabilizuoti padėtį tęsis ir bus provokuojami Rusijos pusės. Jiems tai nepavyko per prezidento rinkimus (gegužę) ... tačiau jų planai išliko“.
„Pasirinkimas bus padarytas biuleteniais ir sąžininga valios išraiška, o ne ginklais“, – sakė A.Jaceniukas.
P.Porošenka ketvirtadienį vylėsi galėsiąs suformuoti vakarietišką vyriausybę, kuri vykdys visas būtinas reformas ir atstatys Ukrainos ūkį, nepaisant maišto šalies anglies ir plieno regione.
Pasak prezidento, tokia koalicija iš karto turėtų pradėti modernizuoti ūkį, korumpuotą, slegiamą griozdiškos mokesčių sistemos, kad būtų patenkinti 27 mlrd. dolerių skiriančių tarptautinių kreditorių reikalavimai.
Nuomonių apklausose pirmauja Petro Porošenkos blokas, kurį palaiko 30 proc. apklaustųjų.
Vargu ar jam tektų vadovauti daugumai 450 vietų parlamente, tad jam tektų formuoti koaliciją su nacionalistų partijomis, kaip Radikalioji Oleho Liaško partija, sulaukusi 13 proc. apklaustųjų palaikymo.
„Pagaliau mes išrinksime proukrainietišką, – ne promaskvietišką parlamentą, antikorupcinį, ne prokyšinį, o proeuropinį parlamentą“, – pasakė P.Porošenka vėlai penktadienį vakare.
Pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo nesitikima parlamente matyti Komunistų partijos atstovų; tad gegužę 55 proc. rinkėjų išrinktas prezidentas P.Porošenka tikisi, kad Ukrainoje įvyks negrįžtamas politinis poslinkis.
Nuomonių apklausos rodo, kad ukrainiečiai remia ekonomines ir demokratines reformas – ypač korupcijos likvidavimą, ir visa tai galiausiai atvestų šalį į Europos Sąjungą.
